„Čia yra balansavimas tarp politikos, ir netgi tarp geopolitikos, ir kainų. Mes diskutavome apie pigesnę dešrą kažkada anksčiau ir kiek ji kainuoja iš tikrųjų, tai čia kažkas irgi panašaus. Čia iš tikrųjų procesas yra didesnis: jeigu mes tikrai norime desinchronizuoti savo elektros tinklus su Rytais ir sinchronizuoti su Vakarų Europa, turime užsibrėžę tikslą 2025 metus, matome, kaip sunkiai sekasi tą daryti, tai iš tikrųjų yra geopolitinės pastangos ir ne tik pigi elektra“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
„Jeigu kažkas įsivaizduoja, kad su pigia elektra gali iš šitos situacijos išeiti nugalėtojais, manau, labai klysta. Todėl ir turime matyti, kad kažkas turi įvykti tam tikra sąskaita“, – pridūrė jis.
L. Linkevičius priminė, kad panaši dilema buvo sprendžiama ir dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, tačiau tai, pasak L. Linkevičiaus tapo geopolitiniu lūžiu, atsikratant energetinių resursų tiekimo monopolio.
„Visada, kalbant apie ekonomiką, matosi ir politika, todėl tas balansas turi būti labai atsakingas ir pasvertas“, – pabrėžė ministras.
Pasak L. Linkevičiaus, derybos su Baltijos šalimis bus tęsiamos, siekiant į jas aktyviau įtraukti Europos Komisiją.
„Mes tęsime derybas, kaip buvo pasakyta ir diskusijas ir tikrai stengsimės kuo labiau įtraukti Europos Komisiją į šį procesą. Manome, kad ta įtaka irgi labai svarbi. Taip kad čia iš tiesų dar laukia intensyvus darbas“, – kalbėjo jis.
Vyriausybė trečiadienį nepriėmė sprendimo dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis.
Susitarimas su Baltijos šalimis svarbus, Lietuvai ketinant neįsileisti Astravo atominės elektrinės (AE) elektros, kai tik ji pradės veikti.
Opoziciniai konservatoriai priekaištauja energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kad šis siūlo mažiau ambicingą ir potencialiai žalingą Lietuvai susitarimą su Latvija ir Estija, kurios užuot kartu nepirkusios elektros iš Astravo AE, dabar tik palaikytų Lietuvos pasiryžimą boikotuoti baltarusišką elektrą.
Ministras atkerta, kad norint iki jėgainės įjungimo turėti bent kokį susitarimą ir naują prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, būtina ieškoti visoms šalims priimtino kompromiso. Trijų Baltijos šalių susitarimui, numatančiam, kad visos jos nepirks Astravo AE elektros, priešinasi Latvija.