„Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš „nešvarių“ elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu“, – feisbuke teigė G. Nausėda.
Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.
„Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Ž. Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą“, – teigė prezidentas.
„Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, kad ši elektrinė yra grėsmė nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones. Jos turės būti aktyvizuotos nuo pat Astravo AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis teigė, kad Vyriausybei nereikėtų išduoti Lietuvos interesų.
„Pirmiausia neišduoti Lietuvos interesų ir nelaužyti įstatymų, kuriuos patys pasitvirtinome Seime. Tas naujasis susitarimas iš esmės leidžia komerciniams tikslams naudoti Lietuvos techninę infrastruktūrą. Įsipareigojama latviams ir estams, kad jie galės ta infrastruktūra naudotis. Iš esmės tai yra mūsų įstatymo pažeidimas. Tai yra niekaip nepriimtina.
Reikia pripažinti, kad ministras posėdžio metu jau nebuvo įsitikinęs, kad tai pats geriausias kelias. Leido suprasti, kad yra tikimybė, jog neteiks šio susitarimo svarstyti Vyriausybei“, – po posėdžio sakė G. Landsbergis.
TS-LKD frakcijos lyderis tai pavadino „įstatymo pažeidimu“.
Ž. Vaičiūnas posėdyje pateikė tris galimus scenarijus.
„Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas – susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
