Lietuvoje paskelbus karantiną ir uždraudus viešus renginius, „Ignitis gamyba“ nusprendė pasiūlyti alternatyvą – pakviesti energetikos entuziastus į virtualią ekskursiją po Kauno HE ir aprodyti vietas, į kurias užsuka tik čia dirbantieji.

„Elektrinė jau 60 metų saugo Kauną nuo pavasarinių potvynių, kurie anksčiau miestą reguliariai vargindavo ir atnešdavo daug nuostolių. Žiūrėdami į Nemuno upės lygį, kauniečiai net mėgsta spėlioti apie elektrinės darbą, dažnam teko girdėti ir pasakymą „šliuzus atidarė“, kuris nėra teisingas. Todėl šiuo virtualiu turu norime papasakoti plačiau apie elektrinės veiklą, jos reikšmę ir parodyti tai, ko paprastai pamatyti nepavyktų”, – pasakojo virtualios ekskursijos gidu tapęs Darius Kucinas, praeityje Kauno HE dirbęs daugiau nei 15 metų, o šiuo metu einantis „Ignitis gamybos“ gamybos direktoriaus pareigas.

Skaičiuojama, kad per 60 metų Kauno HE buvo pagaminta daugiau nei 21 TWh elektros energijos, t. y. tiek šiais laikais Lietuvoje suvartojama per maždaug 2 metus. O per visą elektrinės istoriją pagamintos elektros energijos užtektų metams aprūpinti apie 9 mln. namų ūkių. „Ignitis gamybos“ valdoma Kauno HE, kuriai 2014 m. buvo suteiktas Algirdo Brazausko vardas, yra didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje. Jei skaičiuotume, kad 1 kWh hidroenergijos taupo apie 340 g sutartinio kuro, Kauno HE kasmet sutaupo po 125 000 t akmens anglies arba 88 000 t naftos.

„Kauno HE gamyba sudaro apie penktadalį visos iš atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvoje pagaminamos energijos. Tai yra mūsų pasididžiavimas ir efektyvios energetikos pavyzdys. Sveikinu esamus Kauno HE darbuotojus ir visus, kuriems teko vienaip ar kitaip prisidėti prie jos istorijos!“ – sako „Ignitis gamybos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Milžiniškos apimties projektas

Kauno HE istorijos ištakos siekia 9 dešimtmečius atgal – dar 1929 m. buvo parengtas pirmasis inžinerinis projektas, argumentuojant jo naudą ir galimybę panaudoti Nemuno, Neries ir kitų upių resursus. Prie senų tarpukario idėjų sugrįžta po II-ojo pasaulinio karo, kai buvo nuspręsta, kad pirmasis hidromazgas, numatytas prie Nemuno, bus Kauno HE. Tuo metu buvo kalbama apie būsimą „Kauno jūrą“, prie kurios stovės hidroelektrinė.

Atlikus visapusiškus tyrimus ir parengus projektą, 1955 m. prasidėjo paruošiamieji statybos darbai. Tai buvo milžiniškos apimties projektas. Statant elektrinę, reikėjo iškasti 5 mln. m3 grunto, supilti 3,5 mln. m3 žemių. Pastatyta betono gamykla, paklota 252 tūkst. m3 betono ir gelžbetonio. Svarbiausias statybos baras buvo pagrindinė dauba. Reikėjo iškasti keliolikos metrų gylio daubą, pasiekti amžiais nejudintą, kaip uola kietą priemolį ir ant jo padėti betoninius elektrinės pamatus.

1959 m. buvo pertvenkta senoji Nemuno vaga, ties Pažaisliu išsiliejo Kauno marios. Dešiniajame Nemuno krante šalia elektrinės pastatyta 110 kV atvira skirstykla, mašinų pastate sumontuoti įrengimai. Tų pačių metų lapkričio 5 d. paleistas pirmasis agregatas. Tą akimirką šalia elektrinės esantis kiemas buvo sausakimšas – tai buvo istorinis įvykis ir jo liudininkais panoro tapti daugybė žmonių. Pradėjus veiklą, elektros energiją gavo Kaunas, Vilnius, Šiauliai.

Dar po kelių mėnesių, 1960 m. balandžio 18 d. įjungtas ketvirtasis agregatas ir elektrinė pradėjo veikti visu projekte numatytu 90 MW pajėgumu – būtent nuo šios datos ir skaičiuojamas Kauno HE gimtadienis. Elektrinėje per šį laikotarpį dirbę specialistai galėtų papasakoti daugybę įdomių istorijų. Viena tokių – apie patriotiškus ir drąsius jos darbuotojus. Kai elektrinę tikrino jos tinkamumą eksploatacijai turėjusi pripažinti komisija, vienas jos narių mašinų salėje pakėlė akis į viršų ir pamatė Lietuvos trispalvę, besidriekusią maždaug 75 metrus, per visą mašinų salės sienų ilgį. Tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo įtvirtintas standartas, kad A fazė būtų žymima geltonai, B fazė – žaliai, C – raudonai. Kažkas iš darbuotojų pasiūlė tiltinių kranų trolėjų fazes išvesti taip, kad būtų suformuotos Lietuvos vėliavos spalvos. Taip sovietmečiu svarbiausioje elektrinės patalpoje atsirado trispalvė.

Efektyvumas priklauso nuo gamtos sąlygų

Prieš 60 metų Kauno HE elektros energijos gamyba sudarė 30 proc. visos elektros energijos gamybos Lietuvoje. Šalyje išaugus elektros suvartojimui, dabar šis skaičius yra sumažėjęs iki kelių procentų, tačiau nepaisant nedidelės galios, Kauno HE garantuoja Lietuvos energetinės sistemos stabilumą.

Kauno hidro elektrinė
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Veiklos pradžioje buvusių agregatų elektrinėje jau nebėra – susidėvėjusi technika 2010 m. buvo pakeista baigus rekonstrukciją. Šiuo metu bendra elektrinės galia 100,8 MW, čia veikia 4 agregatai po 25,2 MW. Po rekonstrukcijos hidroelektrinės veikimo efektyvumas padidėjo 4 proc., o patikimumas – net tris kartus. Jos eksploatavimo laikas buvo pratęstas 25 metais, agregatų kapitalinių remontų periodiškumas pailgintas nuo 5 iki 20 metų.

Elektrinės efektyvumas itin priklauso nuo gamtos sąlygų – čia pagaminamos elektros energijos kiekis priklauso nuo upės vandeningumo, metų laiko, o jos visi pajėgumai panaudojami tik maksimalaus elektros energijos naudojimo valandomis.

Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojanti elektrinė prie poveikio aplinkai mažinimo prisideda sumontuotomis saugos sistemomis ir įrengimuose naudodama tik ekologišką alyvą. Sumontuota šiukšlių sulaikymo įranga leidžia surinkti atplaukiančias Nemunu šiukšles ir jas utilizuoti, o nuskendusios atliekos susilaiko prie apsauginių grotų ir yra iškeliamos greiferiu. Hidroelektrinė atitinka visus jai keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus.

Kauno HE gamina „žaliąją“ elektros energiją ir teikia sistemines paslaugas. Elektrinė padeda subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, išlygina energetikos sistemos netolygumus. Tai – viena iš Lietuvos energetinės sistemos elektrinių, galinti autonomiškai veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.