Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams ir siūlymui įstatymų lygmeniu nustatyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus.
„Remiantis 2017 metų Eurostato duomenimis, visuose Lietuvos ūkio sektoriuose produkcijai pagaminti arba paslaugai suteikti suvartojamas ženkliai didesnis energijos kiekis, palyginti su ES vidurkiu“, – rašoma ministerijos pažymoje.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatyta, kad 2030 metais pirminės ir galutinės energijos intensyvumas bus 1,5 karto mažesnis negu 2017 metais, o 2050 metais – 2,4 karto mažesnis negu 2017 metais.
Pasak ministerijos, siekiant šio tikslo, būtina ir toliau didinti energijos suvartojimo efektyvumą visose pagrindinėse Lietuvos ūkio srityse.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad už atitinkamas sritis atsakingos ministerijos turi užtikrinti, jog pramonės sektoriuje būtų sutaupyta mažiausiai 5,456 TWh, paslaugų ir namų ūkių sektoriuose – 10,366 TWh, transporto sektoriuje – 10,912 TWh, žemės ūkyje – 0,546 TWh energijos.
Įstatymų pataisomis taip pat norima perkelti ir ES direktyvos nuostatas, susijusias su Bendrijos energetikos ir klimato srities tikslų nustatymu iki 2030 metų.
Statistikos departamento duomenimis, galutinis energijos suvartojimas šalyje 2018 metais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 3,8 proc.
Daugiausia – 39,8 proc. – energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose buvo suvartota 26,6 proc. energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudarė 19,2 proc. Palyginti su 2017 metais, 2018-aisiais pramonės sektoriuje sunaudota 3,4 proc. daugiau energijos, transporto – 6,3 proc., namų ūkiuose – 1,5 proc.