Antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasidalino grafiku, kuriame matyti, kad vasarį elektros vartojimas siekė apie 36 gigavatvalandes (GWh) per dieną, o nuo kovo pradžios ėme kristi ir pastarosiomis dienomis svyravo apie 32 GWh per dieną.

Kaip žinia, kovo 16 dieną Lietuvoje įvestas karantinas, kurio metu draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždarytos dauguma parduotuvių, kavinių. Tačiau draudimai neapima prekių judėjimo.

Iki šiol numatyta, kad karantinas galios iki kovo 30 dienos (imtinai), tačiau jau svarstoma jį pratęsti bent dviem savaitėms.

Kol kas nėra tikslių ir išsamių duomenų apie tai, kaip apribojimai paveikė Lietuvos ekonomiką.

Tuo metu R. Kuodis sakė, kad elektros vartojimas nuo seno naudojamas ne tik šešėliui matuoti, bet ir greitam ekonomikos augimo vertinimui.

„Nes duomenys aukšto dažnio ir nevėluoja kaip statistikų bendrojo vidaus produkto įverčiai“, – paaiškino jis.

Ekonomistas dėstė, kad panaikinus kasvalandinius ir savaitinius „sezoniškumus“, „Litgrid“ skelbiami duomenys rodo, jog ekonomika per pastarąsias kelias savaites krito apie 10 proc.

R. Kuodis dar sakė, kad tokie dalykai, kaip pailgėjusi dienos trukmė ar iš biurų į namus dirbti persikėlė buitiniai vartotojai tėra smulkmena galutiniam elektros suvartojimo rezultatui.

Vasario 29 dieną saulė tekėjo 07.12 val., leidosi 17.52 val. Kovo 24-ąją tekėjo 06.12 val., leidosi 18.39 val., taigi diena buvo 1 val. 47 min. ilgesnė.

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2020 metais susitrauks 1,3–2,8 proc., tačiau tik tuo atveju, jei koronaviruso epidemija bus suvaldyta per pirmąjį pusmetį.