Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės, sprendimas atsisakyti inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą priimtas sausio 30 dieną.„

„Generalinės prokuratūros Viešo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimu atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones, konstatavus, kad finansinė sutartis neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 metų sausio 23 dienos sprendimui“, – BNS sakė R. Stundienė.

Pasak jo, detalesnė informacija apie šį sprendimą neteikiama, nes vertinami dokumentai yra su konfidencialumo žyma arba sudarantys advokato profesinę paslaptį.

„Prokuratūros sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl finansavimo susitarimo su fondu išties labai svarbus – jis parodo, kad teisingumas vis tik yra vilniečių pusėje. Prokuratūra padėjo tašką ginčuose dėl Vilniaus Taryboje patvirtinto rizikos valdymo būdo“, – savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak jo, ginčo nagrinėjimas Stokholmo arbitraže bus tęsiamas, o bet kuriuo ginčo baigties atveju savivaldybės ir VŠT išlaidos teisinėms paslaugoms dalyvaujant arbitražo procese nebus įtrauktos į šilumos kainą vartotojams.

Savivaldybė ir VŠT susitarė, kad ginčo pagrindines išlaidas padengs Liuksemburge registruotas rizikos kapitalo fondas, kuriam, sėkmės atveju, būtų sumokėtas nuo priteistos ir išieškotos sumos priklausantis mokestis.

Stokholmo arbitražo teismo posėdžio data turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

„Veolia“ (anksčiau vadinosi „Dalkia“) per savo įsteigtą bendrovę „Vilniaus energija“ sostinės šilumos ūkį valdė nuo 2002 iki 2017 metų. Vilniaus miesto savivaldybė šilumos tinklus perėmė 2017 metais ir šiuo metu valdo beveik 100 proc. VŠT akcijų.