„Turime parengtą nacionalinį energetikos ir klimato kaitos planą, kuris labai aiškiai indikuoja, kad būtent to plano įgyvendinimas Lietuvos BVP užtikrintų kasmet iki 2 proc. didesnį augimą. Kalbu ne tik apie pramonės įmonių pasirengimą, bet ir apie galimybę visai valstybei, kalbant apie mokesčių surinkimą ir kitus dalykus“, – Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras pabrėžė, kad šiam tikslui pasiekti bus svarbus ir pramonės įmonių pasirengimas.
„Turi būti racionalus perėjimo tvarkaraštis ir finansavimo instrumentai.
Šitame kelyje tikrai turime ir tam tikrų nacionalinių instrumentų, yra europinės paramos galimybės. Kitame biudžete praktiškai 25 proc. ES paramos turės būti skiriama toms sritims, kurios susijusios su perėjimu prie mažai teršiančių technologijų. Turėsime tuos išteklius. Niekada nebūna iniciatyva iš vienos pusės, reikės ir aktyvaus pramonės įmonių įsitraukimo, jų pačių suvokimo, kad verta investuoti, didinti energetinį efektyvumą taupant išteklius“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Kaip ELTA jau rašė, Europos Komisija yra pristačiusi planus per artimiausią dešimtmetį investuoti iki trilijono eurų, kad būtų įgyvendinti ambicingi kovos su klimato kaita tikslai, kurių svarbiausias – pasiekti, kad ES ekonomika iki 2050-ųjų būtų neutrali klimatui.
Tvarios Europos investicijų planas numato 7,5 mlrd. eurų investicijų ES 2021-2027 m. ilgamečiame biudžete.
Komisija prognozuoja, kad dar 30-50 mlrd. eurų būtų skirta iš dabartinio ES biudžeto lėšų ir valstybių narių indėlio.
