Komisija užtikrins sklandų institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą, praneša Energetikos ministerija.

„Tai yra kompleksinis sinchronizacijos projektas – ne tik infrastruktūra, bet taip pat ir santykiai su trečiosiomis šalimis, kitomis valstybėmis narėmis – siūlytume sustiprinti tarpinstitucinį koordinavimą, priežiūrą, kontrolę būtent įsteigiant specialią komisiją Vyriausybės lygiu“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Be to, būtų ieškoma būdų projektui taikyti lankstesnes viešųjų pirkimų procedūras, kokios dabar taikomos gynybos ir saugumo srities pirkimams.

„Tokiems ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti pirkimuose nėra ir neturi būti galimybės nei vėlavimui, nei laiko gaišimui. Todėl galėtume pateikti ir Pirkimų įstatymo pakeitimus – tokios nuostatos, kurios yra taikomos gynybos ir saugumo srities pirkimams, galėtų būti taikomos ir su sinchronizacija susijusiems projektams“, – aiškino ministras Ž. Vaičiūnas.

Tam siūloma išplėsti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo išimtį.

Vyriausybei trečiadienį sinchronizavimo projekto veiksmų ir priemonių plano ataskaitą pristatęs Ž. Vaičiūnas teigė, jog darbai vyksta pagal planą.

„Darbai vykdomi ir veiksmai atliekami spartesniu tempu nei planuota. Visame veiksmų plane yra 65 veiksmai, šiuo metu įgyvendinta iš 2019 metų 14, ir jau du veiksmai iš 2020 metų, – tai yra 16. 2020-iems metams planuojame dar 15 veiksmų. Tai reiškia, kad per pusantrų metų, skaičiuojant nuo (2019 metų – BNS) rugsėjo mėnesio, būtų įgyvendinta praktiškai pusė šio plano“, – sako Ž. Vaičiūnas.

2019 metų rugpjūtį Vyriausybė patvirtino 14 infrastruktūros projektų, kuriems suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Pasak ministerijos, jau startavo darbai visuose juose: dalyje prasidėjo parengiamieji etapai, kai kuriuose – jau įpusėta su statybomis, vienas projektas yra visiškai įgyvendintas. 2019 metais buvo baigti 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo darbai.

Taip pat jau pradėti didžiausio sinchronizavimo projekto – jungties „Harmony Link“ – statybos teritorijų planavimo darbai Lietuvoje, atliekama jūrinio kabelio trasos studija.

Iki gegužės pabaigos bus pateikta paraiška Europos Sąjungai dėl antrojo sinchronizavimo projekto etapo finansavimo.

„Šiuo metu yra rengiama paraiška ne tik trijų Baltijos šalių, bet ir Lenkijos. Ji bus teikiama gegužės mėnesiui, bendra finansavimo apimtis – 915 mln. eurų. Kiek šitame etape gausime, matysime, bet pagrindinis tikslas yra 75 proc. finansavimo. Vykdomi tikrai glaudūs koordinavimo veiksmai tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, ir čia nėra jokių nesutarimų“, – trečiadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Sinchronizavimo projekto eiga pristatoma, įgyvendinant pernai rugsėjį Vyriausybės priimtą sinchronizavimo veiksmų ir priemonių planą.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Iki 2025 metų jos siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)