„Jei Rusija pabandys užbaigti tiesti trūkstamus dujotiekio per Baltijos jūrą kilometrus, tai [JAV] Atstovų Rūmai ir Senatas bus pasirengę išleisti naują sankcijų įstatymą, sako šaltiniai Vašingtono diplomatiniuose sluoksniuose“, – antradienį rašė laikraštis.
Šį kartą sankcijos gali paveikti projekte dalyvaujančius investuotojus iš Europos arba gamtines dujas priimančias kompanijas.
„Pasak šaltinių, visa tai gali nutikti labai greitai, galbūt net vasarį ar kovą“, – rašė „Handelsblatt“.
„Nord Stream 2“ turi sujungti tiekėjus Rusijoje ir vartotojus Europoje. Juo bus galima tiekti 55 mlrd. kub. metrų dujų per metus. Projektą, kuris vertinamas 10 mlrd. eurų, vystančios kompanijos „Nord Stream 2 AG“ steigėjas ir kontrolinio akcijų paketo turėtojas yra Rusijos dujų gigantas „Gazprom“.
Jo partnerės – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
2019 metų gruodžio 20 dieną JAV paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, 93 proc. šio vamzdyno jūroje savo laivais nutiesusi Šveicarijos bendrovė „Allseas“ nedelsiant nutraukė darbus.
Tarp galimybių užbaigti dujotiekį yra Rusijos pajėgumų pasitelkimas. 2015 metais „Gazprom“ įsigijo daugiafunkcinį statybos laivą „Jascon 18“, kuris vėliau buvo pervadintas į „Akademik Čerskij“. Dabar šis laivas modernizuojamas; darbus planuojama baigti šiais metais.
Iš pradžių „Nord Stream 2“ eksploatacijos pradžia buvo planuota 2019 metų pabaigoje.