Į Latviją ir Estiją 2019 metais perduoda beveik 6 teravatvalandės (TWh) dujų – 2,6 karto daugiau dujų nei 2018 metais.
„Lietuvoje sukurta dujų infrastruktūra – Klaipėdos SGD terminalas, išvystytas vamzdynas – sukūrė prielaidas pasinaudoti itin palankiomis dujų kainomis ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių rinkos dalyviams“, – pranešime sakė laikinasis „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Pasak jo, Lietuvos vaidmuo bendroje regiono dujų rinkoje dar labiau išryškės 2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekį su Lenkija (GIPL).
Anot operatorės, dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) konkurencingumo rinkoje rekordiškai daug dujų importuota per Klaipėdos SGD terminalą – jos sudarė 65 proc. (19,6 TWh) visų į Lietuvą importuotų dujų. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc.
Pernai į Lietuvą importuota iš viso 30 TWh dujų, neskaitant Karaliaučiui skirto kiekio, – 20 proc. daugiau nei užpernai (2018 metais – 25 TWh), o suvartota 23,5 TWh – 5 proc. daugiau.
Į Karaliaučių per metus perduota 26 TWh – 6,6 proc. mažiau nei 2018 metais (27,8 TWh), tai lėmė šiltesnė žiema bei metų pradžioje vykęs Karaliaučiaus SGD terminalo testavimas.