„Svarbiausia Baltijos šalių sutarimas ir vieninga pozicija. (...) Šiuo metu nėra aiškių techninių ir reguliacinių priemonių, kaip neleisti elektros energijos importo į Baltijos šalis per Rusiją.

Tai reiškia, kad ne tik skambūs pareiškimai svarbūs, svarbus visos sistemos veikimas. Latvija turi vienų motyvų, Estija kitų, bet dėl Baltarusijos energijos importo tai pozicija yra panaši“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė Ž. Vaičiūnas.

Seimas ketvirtadienį pripažino Astravo AE elektros importo į Lietuvą veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pasak Ž. Vaičiūno, neatmestina, kad ateityje bus teikiama ir daugiau įstatymo projektų dėl Astravo AE veiklos.

„Šio sprendimo reikšmė yra didelė, kadangi kiekvienas toks sprendimas prisideda prie to, kad būtų didesnis užtikrintumas, kad paleidus Astravo AE elektra nepatektų į Lietuvos ir Baltijos šalių rinkas. Šio sprendimo esmė tokia, kad jei anksčiau Astravo AE buvo pripažinta kaip grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui, tai šiuo įstatymu pati elektros importo veikla pripažįstama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui“, – laidoje teigė ministras.

„Neatmestina, kad ateityje bus ir kiti įstatymo pakeitimai. Mūsų tikslas, kad mūsų vartotojai nemokėtų Astravo AE ir tai yra antroji banga užkardymo priemonių. Kita pusė taip pat ieško spragų, būdų, kaip prasiveržti į mūsų elektros rinką“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nustatyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Įstatyme nustatyta, kad Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo veikla, kai iš tos trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi AE, energija patenka į Lietuvos elektros energetikos sistemą, yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Taip pat nustatyta, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.

Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.

Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.

Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.

2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.