Nacionalinės gynybos įgalinimo įstatymas (National Defense Authorization Act, NDAA), priimtas 86 senatorių balsais prieš aštuonis, numato išlaidas šiai sričiai padidinti 22 mlrd. dolerių, palyginus su ankstesniu finansavimo laikotarpiu.

Šiuo teisės aktu Kongresas suteikia įgaliojimus skirti lėšų įvairiai karinei veiklai – pradedant kovos veiksmais Afganistane, baigiant laivų statyba, žvalgybos duomenų apie Rusiją rinkimu ir aviacijos, įskaitant bepilotes skraidykles, plėtra.

NDAA taip pat numato, kad kariškių atlyginimai bus didinami 3,1 proc. – daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį.

Svarbus šio teisės akto elementas – įgaliojimas įkurti kosmoso pajėgas, šeštąją JAV kariuomenės rūšį po Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Jūrų pėstininkų korpuso ir Pakrančių sargybos.

Vadiinamosios Kosmoso pajėgos bus pavaldžios JAV Karinių oro pajėgų departamentu, panašiai kaip Jūrų pėstininkų korpusas yra pavaldus Karinio laivyno departamentui.

„Jų misija bus atgrasyti priešiškus veiksmus kosmose prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes“, – sakė Senato ginkluotųjų tarnybų komitete aukščiausias pareigas einantis demokratas Jackas Reedas.

D. Trumpas rugpjūtį paliepė Pentagonui įkurti naują štabą, atsakingą už karinius veiksmus kosmose. Amerikos kariuomenės vadai jau anksčiau reiškė nuogąstavimus dėl Kinijos ir Rusijos vykdomų pastangų sumažinti JAV pranašumą naujausiame karybos sektoriuje.

Kosmoso pajėgų štabo įkūrimas buvo prezidento mažesnio masto iniciatyva, dabar tapsianti daug didesnės ir ambicingesnės Kosmoso pajėgų programos, kuriai buvo reikalingas Kongreso pritarimas, dalimi.

Siūlymu, kuris praėjusią savaitę nesunkiai buvo patvirtintas Atstovų Rūmuose, siekiama sustabdyti tolesnį „Nord Stream 2“ tiesimą Baltijos jūroje. Skaičiuojama, kad 10,6 mlrd. dolerių vertės dujotiekis leis padvigubinti iš Rusijos į Vokietiją pristatomų gamtinių dujų kiekį.

JAV įstatymų leidėjai perspėja, kad iš šio didžiulio projekto pasipelnys Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, be to, smarkiai išaugs Maskvos politinė įtaka Europoje.

Europos vyriausybės savo ruožtu ragino Vašingtoną nesikišti į „Nord Stream 2“ statybos reikalus.

Peržengti nesutarimai

NDAA sulaukė tiek respublikonų, tiek demokratų įstatymų leidėjų abiejuose Kongreso rūmuose ir jų ginkluotųjų tarnybų komitetuose ir buvo priimtas 59-us metus iš eilės. Tai buvo dar vienas įrodymas, kad Kapitolijoje kariuomenės poreikiai gali būti keliami aukščiau partinių nesutarimų kitais klausimais.

Vis dėlto be tam tikrų prieštaravimų neapsieita. Respublikonas senatorius Randas Paulas (Rendas Polas) nuosekliai balsuodavo prieš didinamas karines išlaidas ir planus, nenumatančius JAV karinio dalyvavimo mažinimo. Antradienį jis liko ištikimas savo politikai.

„Deja, mums pateiktas įstatymas nenumato jokio iš mūsų daugybės karų užbaigimo, [tik] paprasčiausiai tęsia status quo ir pažeria daugiau pinigų visame pasaulyje konfliktams, kurių netgi nepradedame suvokti“, – kalbėjo jis.

Demokratai sugebėjo pelnyti reikšmingą pergalę, po ištisus mėnesius trukusių derybų užsitikrinę abiejų partijų pritarimą siūlymui, jog federaliniams darbuotojams būtų suteikta galimybė išeiti 12 savaičių apmokamų vaiko priežiūros atostogų.

Karinių išlaidų planas numato 635 mlrd. dolerių (569 mlrd. eurų) Pentagonui, ir dar 23,1 mlrd. dolerių (20,7 mlrd. eurų) – Energetikos departamentui, atsakingam už JAV branduolinių arsenalų priežiūrą ir kuro klausimus.

Operacijoms tokiose šalyse kaip Afganistanas, Sirija, Irakas ir Somalis skiriama 71,5 mlrd. (64,1 mlrd. eurų).

Be to, numatyta skirti 5,3 mlrd. dolerių (4,7 mlrd. eurų) karinių bazių Floridoje ir Šiaurės Karolinoje, pernai nuniokotų uraganų „Florence“ ir „Michael“, atstatymui.

Ši suma yra gerokai mažesnė, nei prašė Baltieji rūmai (9,2 mlrd. dolerių), norėję nukreipti dalį lėšų tvoros palei sieną su Meksika statyboms. D. Trumpas sako, kad ši siena yra būtina neteisėtai migracijai pažaboti.

Įstatymų leidėjai taip pat įterpė saugiklių Pentagono išlaidoms kontroliuoti, pavyzdžiui, draudimą mažinti amerikiečių kontingentą Pietų Korėjoje. Kitos priemonės draudžia aprūpinti Turkiją moderniais naikintuvais F-35 arba įsigyti iš Kinijos geležinkelio vagonų arba autobusų.