„Mes sakome, jog naudosime visus legitimius ir teisėtus ginklus visuose tarptautiniuose forumuose, kad apgintume Kipro Respublikos suverenias teises, ir toks yra peticijos Hagai tikslas“, – sakė N. Anastasiadis žurnalistams.
Tarptautinės bendruomenės pripažįstama Kipro vyriausybė buvo priversta kreiptis į TBT, kai Ankara pasiuntė gręžimo laivų žvalgyti telkinius šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Graikiškosios Kipro dalies vyriausybė siekė pradėti naftos ir dujų telkinių žvalgymus jūroje, nepaisant 2017 metais žlugusių Jungtinių Tautų palaikomų derybų dešimtmečius trukusiam salos susiskaldymui užbaigti.
Tai supykdė Turkiją, dislokavusią savo kariuomenę šiaurinėje Kipro dalyje, kurią ji kontroliuoja nuo 1974 metų, kai turkų pajėgos buvo pasiųstos į salą reaguojant į graikų surengtą karinį perversmą Nikosijoje.
Dėl Turkijos vykdomo telkinių žvalgymo Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje ES imasi sankcijų prieš su šia veikla susijusius asmenis ir bendroves, nes Kipras yra ES narys.
Turkija nepripažįsta Kipro vyriausybės, laikydama ją išskirtinai Kipro graikų administracija, neturinčia jūrų sienos, kol nebus sudaryta visavertė Kipro taikos sutartis.
Ankara laikosi nuomonės, kad didžioji Kiprui priskirtos išskirtinės ekonominės zonos dalis priklauso jos kontinentiniam šelfui.
Pasak N. Anastasiadžio, jo vyriausybės bandymas pranešti apie savo ketinimus per Turkijos ambasadą Atėnuose buvo atmestas.
„Taigi, padarėme tai kitomis priemonėmis; yra įrodymas, kad (pranešimas) buvo gautas ir tai mums suteikia teisę kreiptis į teismą“, – nurodė jis.
Vasario mėnesį bendrovės „ExxonMobil“ ir „Qatar Petroleum“ aptiko didžiausią gamtinių dujų telkinį prie Kipro krantų. Išankstinis tyrimas parodė, jog telkinyje gali būti apie 140–230 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų ir jis yra vienas iš didžiausių, atrastų pastaraisiais metais.
Naftos ir dujų telkinių paieškose taip pat dalyvauja Italijos bendrovė ENI ir prancūzų „Total“.