PGNiG teigė, kad šaltinių įvairinimas – ypač suskystintųjų gamtinių dujų telkinių Šiaurės jūroje pirkimas ir dujotiekio tinklo plėtra – reiškia, kad Lenkijos padėtis yra saugi, todėl valstybė gali nutraukti sutartį su „Gazprom“.
Tačiau neaišku, ar ši įmonė – pagrindinė gamtinių dujų rinkos Lenkijoje žaidėja – po 2020 metų sieks iš viso nebepirkti iš „Gazprom“, ar vis dėlto tęs bendradarbiavimą tik kiek kitomis sąlygomis.
Lenkijoje vadinamasis Jamalo susitarimas buvo smarkiai kritikuotas.
Dėl to, kad ilgai buvo priklausoma nuo Rusijos gamtinių dujų, Lenkija už rusiškas dujas mokėjo daugiau nei turtingesnės, bet įvairesniais šaltiniais besikliaujančios Vakarų valstybės.
1996 metais pasirašytu Jamalo susitarimu buvo įtvirtintas ir minimalus gamtinių dujų, kurias Lenkija įsipareigojusi nusipirkti per metus, kiekis.
Todėl Lenkija ėmėsi pastangų diversifikuoti gamtinių dujų valstybei tiekimą. Pastaraisiais metais ji pastatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir dujas pradėjo pirkti iš JAV bei Kataro.
Lenkija taip pat planuoja per „Baltic Pipe“ projektą, kuris pradės veikti maždaug 2022 metų pabaigoje, savąjį tinklą sujungti su Danijos ir Norvegijos tinklais.
Lenkija taip pat buvo ryški „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių tiesimo kritikė, šalies atstovams teigus, kad tai priemonės didinti Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų.
