Pagal pranešimą, vidutinis elektros kainų lygis spalį Latvijoje nukrito 3,11 proc. ir siekė 47,33 euro už MWh, o Estijoje sumažėjo 2,27 proc. ir buvo 47,66 euro už MWh.
Tuo metu Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje kaina spalį išaugo 15,1 proc. ir mėnesio eigoje išsilaikė ties vidutine 42,1 euro už MWh riba. Elektros kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios kainų zonos buvo 4,9 euro už MWh.
„Žemesnę elektros kainą spalį, palyginti su rugsėju, lėmė keli veiksniai. Pirmiausiai, dėl palankių oro sąlygų daugiau elektros energijos generavo vėjo jėgainės. Prie kainų mažėjimo prisidėjo ir vėl pradėjusi veikti „Nordbalt“ jungtis“, – pranešime cituojamas „Ignitis“ Verslo sprendimų departamento vadovas Martynas Boratinskas.
Spalį Lietuvoje fiksuota vidutinė aplinkos oro temperatūra buvo 1,2 laipsnio aukštesnė, palyginti su praėjusių metų spaliu. Elektros poreikis antrąjį rudens mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje beveik nepakito, Latvijoje – sumažėjo 1,5 proc., o Švedijoje ir Estijoje – padidėjo atitinkamai 1,9 proc. ir 1,3 proc.
Prognozuojama, kad didžiausią įtaką lapkričio mėnesio elektros energijos kainoms darys planuojami mažesni nei instaliuoti elektros jungčių pralaidumai su Kaliningrado sritimi ir Latvija. Be to, dėl lapkritį Kaliningrado regione planuojamos vykdyti tinklų peržiūros, remonto bei profilaktinių darbų 600 megavatų (MW) galios jungties pralaidumai bus ribojami nuo 66 iki 152 MW.
