„Dabar buvo antri klausimai dėl sinchronizacijos ir anti-Astravo projekto eigos. Aišku, visų pirma buvo ta higieninė dalis, kaip sekasi su projektais, nes didysis projektas turi daug subprojektų. Situacija yra patenkinama, tie projektai juda. Tai šitas džiugina.
Tačiau ko trūksta, ir ko norėtųsi, dėl ko esame sutarę, kad ir dar vienus klausymus darysime, bet jau turbūt atvirus, tai viso pilno paveikslo, visų dėlionės dalių, sudėtų į vieną nuo pradžių ir iki galo, nes čia yra ir daugiau dalykų – ir prekybos ribojimas, ir srautų ribojimai iki 2025 m., ir linijų nutraukimas, kitų linijų, jungčių statymas, sava generacija. Viso išbaigto integruoto plano kaip ir nematome. Į kelis esminius klausimus kaip ir nėra atsakymo“, – Eltai sakė V. Poderys.
Seimo nario teigimu, tai, kad nėra integruoto plano, kelia nerimą.
„Pagal Trečiąjį energetikos paketą ta generacija ir prekyba turi būti atskirta nuo sistemos. Bet tai čia valstybės vienas svarbiausių projektų, čia turi būti projektas kaip vientisas. Šis atskyrimas pusės energetikos į vieną pusę, pusė – į kitą, jis turi būti kažkokiu būdu peržengtas, turi būti išbaigtas ir integruotas projektas, ko kol kas nematome ir tai yra tam tikras nerimas“, – Eltai teigė komisijos pirmininkas.
Kitas posėdis šiais klausimais planuojamas gruodį.
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
