Apie tai pranešęs „Naftogaz“ vykdomasis direktorius Jurijus Vitrenka patikslino, jog šią sumą sudaro 11,8 mlrd. dolerių pretenzija, pagrįsta reikalavimu peržiūrėti rusiškų dujų tranzito paslaugų įkainius nuo 2018 metų kovo 13-osios, ir 448 mln. dolerių palūkanos pagal dalį kitų įpareigojimų.
„Tiesą sakant, tai yra skirtumas tarp to, ką gavome už tranzitą ir turėtume už jį gauti pagal patikslintus tarifus. Šis skirtumas yra 11,8 mlrd. dolerių, įskaitant palūkanas. Tai yra suma, kurios reikalaujame kaip kompensacijos“, – pareiškė J. Vitrenka.
Jis pabrėžė, jog Stokholmo arbitražas, prieš 2018-ųjų vasario pabaigoje priimdamas sprendimą ankstesniame „Naftogaz“ ir „Gazprom“ teisminiame ginče, Ukrainos pateiktų tranzito įkainių peržiūrėjimo pretenzijos iš esmės nenagrinėjo, pripažinęs ją neatitinkančia nustatytiems reikalavimams, todėl „Naftogaz“ pateikė „Gazprom“ juos atitinkantį siūlymą dėl tarifų peržiūrėjimo nuo 2018 metų kovo 13 dienos.
Dabartinė „Naftogaz“ ir „Gazprom“ sutartis dėl dujų tranzito baigs galioti šių metų gruodžio 31-ąją.
„Mūsų tranzito tarifas kol kas neatitinka tranzito tarifų lygio Europos rinkoje“, – pridūrė J. Vitrenka.
Jo manymu, tarptautinio arbitražo sprendimo dėl šio ieškinio galima tikėtis 2021 metais.
Stokholmo arbitražas, 2017-ųjų gruodį niekine paskelbęs „Gazprom“ primestą tiekimo sutarties sąlygą „imk arba mokėk“, draudimą Ukrainai reeksportuoti dujas pripažinęs neteisėta, o rusiškų dujų kainą Ukrainai – nepagrįstai padidinta, pernai vasarį Rusijos dujų monopolininką „nuskriaudė“ ir kitoje abipusių pretenzijų bylos dalyje – dėl dujų tranzito per Ukrainą. Po antrosios nutarties Rusijos dujų gigantas tapo skolingas Ukrainai 2,56 mlrd. JAV dolerių.
Koncernui „Gazprom“ šiuos tarptautinio arbitražo sprendimus vykdyti vengiant, Ukraina bando šią skolą išsiieškoti, per teismus įvairiose Europos šalyse ir JAV siekdama „Gazprom“ turto arešto.