Konkurse antrąją vietą užėmusi bendrovė atkreipia ministro dėmesį į procedūrų pažeidimus bei jo laimėtoja pripažintos įmonės „Alvora“ sąsajas, galbūt keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Manome, kad ministerija turėtų įvertinti galimas pasekmes, įskaitant finansines, dėl galimai neteisėto pirkimo“, – pranešime sakė „MT Group“ direktoriaus pavaduotojas Simonas Kunickas.

Be to, „MT Group“ prašymu Apeliacinis teismas antradienį nusprendė skubos tvarka nagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes pasak teismo, egzistuoja viešasis interesas klausimą nagrinėti operatyviai, teigia „MT Group“.

„MT Group“ GIPL rangovo konkursą Vilniaus apygardos teisme nesėkmingai bandė stabdyti jau tris kartus.

Šiam teismui išvadą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teigia, kad „Alvoros“ pergalę lėmė nepagrįstai jai skirti trys balai, be to, „Amber Grid“ galėjo neleistinai keisti konkurso sąlygų aiškinimą ir turinį.

Pirmadienį išvadą paskelbusi VPT teigia, kad nustatyti pažeidimai neturi įtakos konkurso rezultatui, todėl tarnyba panaikino įpareigojimą įmonei stabdyti sutarties pasirašymą.

Pasak VPT vadovės Dianos Vilytės, tarnyba konkursą vertino siauroje apimtyje, todėl nustatyti pažeidimai leido priimti tik tokį sprendimą.

VPT taip pat pastebėjo, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį dalyvį turės nustatyti teismai, išnagrinėję konkurse antrąją vietą užėmusios „MT Group“ ieškinius.

Pati „Amber Grid“ teigia, kad konkursas vyko sąžiningai, užtikrinant dalyvių lygiateisiškumą bei skaidrumą.

MT Group“, konkurse dalyvavusi kartu su partnere, Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako", teigia, kad jis vyko neskaidriai, pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras. Be to, ji abejoja ir „Alvoros“ atitiktimi nacionalinio saugumo kriterijams, nes įmonė esą įgyvendina daug projektų Baltarusijoje.

„Amber Grid“ dar rugsėjį ketino pasirašyti 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su „Alvora“. „MT Group“ pasiūlymo kaina siekė 84,985 mln. eurų (be PVM).

500 mln. eurų vertės GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatore „Gaz-System“.

Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje, ja Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.