„Nuo šiandien šiluma per keturias dienas atkeliaus į visus Vilniaus daugiabučius. Ir nors šiuo metu nėra labai šalta, sinoptikai prognozuoja artėjančius šalčius, todėl norime pasirūpinti miestiečiais“, – antradienį sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Sostinės darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms įjungtas prieš savaitę. Daugiabučiams, komerciniams ir kitiems pastatams šildymas antradienį bei trečiadienį bus įjungiamas Fabijoniškėse, Šeškinėje, Pilaitėje, Senamiestyje, Šnipiškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose, Naujojoje Vilnioje, Baltupiuose ir Grigiškėse.
Mažesnių kainų tikėtis jau nebegalima
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas laidoje „DELFI diena“ daugiau papasakojo, koks koks laukia šildymo sezonas kainų atžvilgiu.
„Jeigu kalbėsime apie šilumos kilovatvalandės kainą, tai šilumininkai turi gerą žinią, nes prognozuojama kaina apie 10 proc. žemesnė lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, bet visada pasakome, kad šilumos kaina yra tik viena dedamoji išlaidų krepšelyje, kadangi šilumos kainą mes turime dauginti iš suvartojimo. Jeigu pastatas yra neefektyvus, vartoja daug šilumos, tai jis suvartos didelį kilovatvalandžių skaičių, atitinkamai ir mokėjimas bus didelis. Tai tuo pačiu galioja ir naujiems namams, kadangi jie yra daug efektyvesni, jų suvartojimas žemesnis ir paprastai šiems gyventojams susimokėti už šildymą nekyla problemų“, – DELFI sakė M.Paulauskas.
Anot jo, daugiau galimybių mažinti kainas kol kas tikrai nematyti.
„Šilumos kainos buvo pasiekusios piką 2010-2011 metais, kai kainos buvo, ko gero, aukščiausios visoje istorijoje. Nuo 2013 metų jos palaipsniui mažėjo, šiandien turime bene dugną, žemiausias kainas nuo to laiko. Mažinti vidutinę šilumos kainą mes resursų, kaip šilumos tiekėjai, nebematome“, – tikino jis.
„Šiemet kainos mažesnės, nes atpigo biokuras, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu. Šilumos tiekėjai naudoja šilumos gamybai apie 70 proc. biomasę. Šiuo atveju ji yra atpigusi 35 proc.Atitinkamai tai turi įtakos kainai apie 10 proc. Kiti likę procentai yra kitos sąnaudos. Pavyzdžiui, remontas, įmonės turi išrašyti ir sąskaitas“, – taip pat pridūrė specialistas. „Ateityje tikrai daug vilčių neturime, kad kainos dar labiau mažėtų.“
Yra ir beviltškų skolininkų
Anot M.Paulausko, nors kainos mažėja, yra ir beviltiškų skolininkų, iš kurių išsireikalauti pinigus, labai sudėtinga.
„Iš ankstesnių sezonų tendencija yra labai pastovi. Apie 15 proc. vartotojų kasmet yra įsiskolinę. Tai reiškia, kad apie 35-38 milijonus eurų gyventojai yra nesumokėję vidutiniškai per metus. (…) Žinoma, yra ir beviltiškų skolininkų, iš kurių yra labai sunku išsireikalauti skolas“, – tikino jis.
Šildymo sezonas „ištinka“ netikėtai
Kaip sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cviklienė, šildymo sezonas dažnai „ištinka“ netikėtai, tačiau didžioji dalis žmonių tikrai galėtų geriau suplanuoti savo išlaidas. Tuomet bėdų dėl apmokėjimo ir susidariusių skolų, ko gero, nebūtų.
„Bendrai kalbant apie lietuvių finansų planavimo įgūdžius, man dažnai jie primena linksmuosius kalnelius. Didžiausia klaida, kurią darome, yra tokia, jog mes planuojame išlaidas labai trumpam laikotarpiui. Dabar paskelbta taupymo norma, kuri yra tolygi nuliui, gyventojai neturi santaupų. Daugelis žmonių sako, kad jiems būtent šiandien yra gerai, pinigų netrūksta ir žmonės galvoja apie mėnesį. O šildymo sezonas visada ateina, bet jis visada užklumpa netikėtai.
Jeigu mes kalbėtume apie tuos kalnelius, tai mūsų išlaidos tada padidėja, dažnai tai būna stresas visam namų ūkiui, bet kai kalbu apie planavimą, jo esmė yra tokia, kad mes žinome, kad ateis tas šildymo sezonas. Jeigu mums pavyktų tuos pinigus suplanuoti ar padėti iš anksto, galbūt tada mes sureguliuotume tai. Žinoma, nenorėčiau būti ciniška, nes tikrai yra namų ūkių, kalbame apie daugiavaikes šeimas, senus žmones, kuriems yra labai sunku išlaikyti būstą.Vis tik didžioji dalis žmonių tikrai gali susitaupyti šildymo sezonui“, – DELFI sakė J. Cviklienė.
Palaipsniui pasieks visus rajonus
Trečiadienį ir ketvirtadienį šiluma pasieks Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio ir Kirtimų, ketvirtadienį ir penktadienį – Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdėje ir Verkiuose.
V. Benkunskas pabrėžė, kad įjungus šildymą gyvenamųjų namų administratoriai dar turi pasirūpinti, kad šiluma pasiektų daugiabučių gyventojus.
Pastaraisiais metais šildymo sezonas Vilniuje buvo pradedamas spalį: pernai – spalio 4-ąją, 2017-ais – spalio 5-ąją, ankstesniais metais – spalio 8–22 dienomis.
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) prognozuoja, kad vilniečiams vidutinė šilumos kaina šį sezoną sieks apie 5,06 cento už kilovatvalandę ir bus apie 8,5 proc. mažesnė nei pernai.
„Vidutiniškai per mėnesį standartinis (60 kv. metrų ploto – BNS) butas galės šildymui sutaupyti apie 5 eurus“, – akcentavo V. Benkunskas.
VŠT generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis sakė, kad prognozės gali kisti, nes vidutinė šilumos kaina priklausys nuo temperatūros žiemą ir šilumos suvartojimo.
„Bet tikimės, kad nebus labai šaltų žiemos dienų, kai temperatūra nukris iki 25 ar 30 laipsnių šalčio. Planuojame, kad šildymo sezonas bus gana sėkmingas“, – sakė jis.
A. Darulis taip pat pabrėžė, kad kol kas tik 70 proc. visų pastatų administratorių ar šilumos punktų prižiūrėtojų pateikė būtinus pasiruošimo šildymo sezonui aktus. Daugiabučiuose šiuos dokumentus pateikė 90 proc. administratorių, todėl, anot jo, gyventojai yra pasiruošę gauti šilumą.
