Mažiausią kainą konkurse pasiūliusi „Beltruboprovodstroj“, konkurse dalyvavusi kartu su Kauno bendrove KRS, vis dar tikisi būti paskelbta jo laimėtoja, nors laimėtojas jau paskelbtas ir netrukus su juo tikimasi pasirašyti sutartį. Priešingu atveju ji neatmeta galimybės kreiptis į tarptautinį arbitražą.
„Beltruboprovodstroj“ direktorių tarybos narys Aleksandras Pugačiovas pirmadienį sakė BNS, kad Lietuvos valdininkų pozicija, esą įmonė kelia riziką šalies nacionaliniam saugumui, yra visiškai nepagrįsta, o bendrovė šiuo metu neturi užsakymų Rusijoje.
„Kokie gali būti būgštavimai? Yra Baltarusijos kompanija, kuri pastatė 60 proc. visos dujų transportavimo sistemos Baltijos šalyse, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. (...) Be abejo, mes Baltarusijoje vykdome kažkokius „Gazpromo“ projektus, taip pat Rusijoje. Bet dar kartą pabrėžiu: šiuo metu Rusijoje neturime nė vieno kontrakto. Išvis nė vieno. Vien dėl tos priežasties, kad mes šiam projektui (GIPL – BNS) ypač rimtai ruošėmės“, – sakė A. Pugačiovas.
„Mums jokių dokumentų, kodėl dėl mūsų kyla būgštavimų, nepateikė. Mes manome, kad mus pašalino iš konkurso kaip „grožio konkurse“. Jokių įtikinamų paaiškinimų nėra“, – sakė jis.
A. Pugačiovas piktinosi, kad su bendrove net nebuvo kalbėta dėl galimų priekaištų.
„Mes pateikėme visą informaciją apie visus specialistus. Bet kas labiausiai gniuždo, tai tokia nacionalinio saugumo sistema, kuri tikrina laimėtoją, bet niekas Lietuvoje nei paskambino, nei pasikvietė, nei pabendravo. Mes gi perėjome visas kvalifikacijas“, – kalbėjo Baltarusijos kompanijos atstovas.
A. Pugačiovo teigimu, bendrove „Beltruboprovodstroj“ iš esmės buvo pasinaudota siekiant sumažinti pasiūlymų kainą.
„Buvo matyti, kad mus šiame konkurse tiesiog išnaudojo: užsakovas šiam projektui buvo numatęs 105 mln. eurų, mes pasiūlėme kainą 75 mln. eurų, už mūsų buvusi „Alvora“ (nugalėtoja – BNS) davė 80 mln. eurų. Kad suprastume: dalyvaudami konkurse mes privertėme visus dalyvius sumažinti kainą, nes visi realiai suprato, kad mes – baltarusių kompanija, pas mus kainų lygis yra kur kas žemesnis nei Europoje“, – sakė jis.
„Ir, sąžiningai pasakysiu, nuo pat pradžių buvo matyti, kad konkursas buvo pritaikytas kažkam, o mus tiesiog išnaudojo“, – aiškino bendrovės atstovas.
Pasak A. Pugačiovo, jo atstovaujama bendrovė, įgyvendinusi projektų Lietuvoje ir Latvijoje, ypač atsakingai ruošėsi šiam konkursui, teikė visą informaciją, pasirūpino banko garantija ir kitų reikalavimų išpildymu.
A. Pugačiovo teigimu, Baltarusijos bendrovei projektas buvo įdomus, nes yra palyginti arti, o „kainų lygis Lietuvoje yra dukart aukštesnis nei Baltarusijoje ar Rusijoje“, todėl bendrovė ir įdėjo daug pastangų pasirengimui.
Pasak jo, bendrovė galėjo pasiūlyti žemiausią kainą, nes 90 proc. darbų buvo numačiusi atlikti savarankiškai.
Komentuodamas Vyriausybei pateiktą 10 mln. eurų vertės pretenziją, jis teigė, kad įmonė įvertino sąnaudas ir prarastą naudą. Jo teigimu, įmonės partnerė – Kauno KRS – pretenzijoje neatstovaujama, nes ji nenori bylinėtis.
„Jie įsikūrę Lietuvoje ir bylinėtis su Lietuva neparanku. Todėl jie pasitraukė“, – aiškino A. Pugačiovas.
KRS generalinis direktorius Darius Vidmantas Vilimas sako, kad bendrovė ir neplanuoja dalyvauti procese.
„Mes čia nedalyvavome niekur, jie (Baltarusijos bendrovė – BNS) iš savo pusės tą procesą valdo“, – BNS pirmadienį sakė D. V. Vilimas.
A. Pugačiovo teigimu, Vyriausybė turi per 6 mėnesius išnagrinėti pretenziją, ir jei per tą laiką nebus rastas sutarimas, Baltarusijos įmonė teiks ieškinį tarptautiniam arbitražui.
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar įgalioti Energetikos ministeriją atstovauti valstybei galimuose ginčuose su „Beltruboprovodstroj“, pateikusia 10 mln. pretenziją dėl galimų investuotojo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.
Vyriausybė Baltarusijos įmonę iš GIPL rangovo konkurso pašalino dėl galimų jos verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis.
BNS žiniomis, Vyriausybė liepos pradžioje nutarė, kad sandoris neatitiktų nacionalinio saugumo interesų, nes ji turi keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su Rusijos valstybės institucijomis ar jų fiziniais ir juridiniais asmenimis.
Vyriausybė rėmėsi strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos birželio 20 dienos išvada, kurioje rašoma, kad pagrindiniai „Beltruboprovodstroj“ užsakovai yra Rusijos ir Baltarusijos įmonės, įskaitant koncerno „Gazprom“ įmones, iš jų ji gauna daugiausia pajamų.
Vyriausybė pažymėjo, kad GIPL tiesiančioms įmonėms būtų suteikta prieiga prie strateginės infrastruktūros – vamzdyno, čiaupų, Jauniūnų dujų kompresorių stoties ir tarpvalstybinės Santakos dujų apskaitos stoties įrangos, taip pat prie magistralinių dujotiekių nuotolinio valdymo informacinės sistemos („Skada“).
BNS žiniomis, Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad „Beltruboprovodstroj“ verslo ryšiais susijusi su „Gazprom“, „Strojtransgaz“, „Rosneftegazstroj“, jos veiklą yra akreditavusios ne tik „Gazprom“, bet ir „Transneft“ bei „Rosneft“, ji dalyvauja įgyvendinant strateginius Rusijos energetikos projektus, pavyzdžiui, Jamalo-Europos dujotiekį.
Anot žvalgybos, tai didina riziką, kad gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas projekto įgyvendinimas Lietuvoje. Be to, teigiama, kad Baltarusijos įmonės atstovybės Lietuvoje vadovas palaiko ryšius su asmenimis, kurie gali padaryti žalos projekto įgyvendinimui. Konkretūs asmenys dokumente neįvardijami.
VSD ne kartą yra pabrėžęs, kad Rusijos žvalgyba ypač domisi strateginiais Lietuvos projektais, ji pasitelkia ir kitų jai palankių šalių išteklius rinkti informaciją užsienyje, o Baltarusija yra svarbi Rusijos sąjungininkė.
Kauno bendrovės KRS ir Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“ konsorciumas magistralinio dujotiekio į Lenkiją statybos konkurse pasiūlė mažiausią kainą – 74,9 mln. eurų (be PVM). Konkurso laimėtoja paskelbta 79,85 mln. kainą pasiūliusi inžinerinių tinklų statybos bendrovė „Alvora“, veikianti kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.
Tačiau rugsėjo pradžioje Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė „Amber Grid” laikinai sustabdyti GIPL statybos rangovo konkursą. Pretenziją VPT bei ieškinį teismui pateikė kita konkurso dalyvė „MT Group“, likusi antroje vietoje ir taip pat siekianti būti paskelbta jo nugalėtoja.
GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System“. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje.
Visa projekto vertė – 500 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų.