Kaip praneša įmonė, mažiausiai patvirtinančių pranešimų VŠT sulaukė apie Vilniuje veikiančių verslo įmonių, biudžetinių organizacijų ir kitų pastatų parengtį. Pagal šį faktą, anot VŠT, galima manyti, jog apie 1440 pastatų arba juose įrengtų šilumos punktų bei vidaus vamzdynų nėra techniškai parengti šildymui.

VŠT taip pat dar nėra gavusi informacijos ir apie 1070 gyvenamųjų pastatų parengimą šildymui (t. y. apie 12 proc. visų gyvenamųjų pastatų, kurie naudojasi centralizuotai tiekiama šilumos energija).

„Labai tikiuosi, kad tie 47 proc. šilumos gavėjų tiesiog nespėjo pranešti apie pasirengimą šildymo sezonui ir nepasiruošusių yra gerokai mažiau. Tačiau tai neatleidžia pastatų savininkų ir administratorių nuo atsakomybės techniškai pasirengti šildymui, todėl raginame juos paskubėti“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas.

VŠT Perdavimo tinklo departamento vadovo Algimanto Sadausko teigimu, tinkamas pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimas šildymo sezonui yra labai svarbus šilumos vartotojams, nes nuo to priklauso šių įrenginių ir sistemų eksploatacijos patikimumas ir šilumos energijos vartojimo efektyvumas.

A. Sadauskas pastebi, kad dar labai mažai pastato savininkų ir gyventojų analizuoja šilumos energijos suvartojimo duomenis ir kiek šie duomenys yra susiję su technine pastatų ir juose įrengtų šilumos punktų bei sistemų būkle.

Pagal VŠT duomenis, pastaraisiais metais šildymo sezonas sostinėje buvo pradėtas spalio pradžioje: 2015 metais – spalio 8 dieną, 2016 metais – spalio 6 dieną, 2017 metais – spalio 5 dieną, 2018 metais – spalio 4 dieną.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)