Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys įvardijo situaciją paradoksalia problema dujų ir elektros sektoriuje.

„Subsidijuojame LNG terminalą (Klaipėdos SGD terminalą – BNS), subsidijomis naudojasi latviai ir mums parduoda iš tų dujų gaminamą elektrą. Mes subsidijuojame LNG terminalą ir negaminame iš dujų elektros. O latviai neprisideda prie subsidijavimo, nusiperka tas dujas ir mums parduoda pridėtinį produktą. Man atrodo, nieko nekaltinant, turime pasižiūrėti, kas čia darosi“, – BNS sakė „valstiečių“ atstovas Seime V. Poderys.

Praėjusią savaitę Seime V. Poderys teigė, kad Lietuva SGD terminalo išlaikymui skiria dešimtis milijonų eurų, dujos keliaujančios „į Rygą, į termofikacines“ elektrines, nors pati Lietuva turinti modernų dujinį generatorių. Parlamentaras turėjo omenyje Lietuvos elektrinės 9-ąjį arba kombinuoto ciklo bloką (KCB).

„Mes, Seimo nariai, skaičiuojamės ir žiūrime, kad labai paradoksali arba vos ne dramatiška situacija“, – Seime pridūrė V. Poderys.

Į komisijos posėdį, kurio tema „Dėl padėties Lietuvos elektros rinkoje“, kviečiami Energetikos ir Finansų ministerijų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), „Ignitis gamybos“ atstovai.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė bendrovė „Ignitis gamyba“ (ankstesni pavadinimai „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos energijos gamyba“) valdo Lietuvos elektrinę, kurios 9-asis blokas šiemet yra skirtas užtikrinti tretinį aktyviosios galios rezervą.

„Ignitis grupė“ BNS atsiųstame komentare pažymėjo, kad šis blokas užtikrina tretinį rezervą 260 megavatų (MW) apimtimi (bloko nominali galia siekia 455 MW).

„Likutine galia KCB galėtų gaminti elektros energiją, kuri galėtų būti parduodama biržoje. Vis dėlto, reali bloko likutinė galia smarkiai priklauso nuo aplinkos oro temperatūros. Pavyzdžiui, šiuo metu dėl aukštesnės aplinkos oro temperatūros likutinė bloko galia yra mažesnė nei minimali darbinė bloko galia, todėl nėra galimybių naudoti KCB komercinei elektros energijos gamybai“, – komentavo bendrovė.

Dvi termofikacines elektrines Rygoje valdo Latvijos valstybinė energetikos bendrovė „Latvenergo“. Remiantis jos viešai skelbiamais duomenimis, abi elektrinės pernai pagamino 2,644 teravatvalandės (TWh) elektros energijos.

„Latvenergo“ priklausanti elektros prekybos bendrovė „Elektrum“ teigia, kad tiesiogiai sieti elektros gamybą Latvijoje su Klaipėdos SGD terminalo dujomis būtų netikslu.

„Elektrum“ apsirūpina dujomis gamybai TEC2 (Rygos antrosios termofikacinės elektrinės poreikiui – BNS) Latvijos virtualiame prekybos taške arba Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje. Taigi, nėra tiesioginio, sandoriais paremto tiekimo (direct contractual deliveries) iš SGD terminalo į TEC2. Tačiau, terminalas, kaip ir Inčukalnio saugykla yra svarbūs Baltijos dujų rinkai elementai, kurie naudingi konkurencijai ir tiekimo saugumui. Šios infrastruktūros objektų išlaidų susigrąžinimas yra atitinkamų reguliuotojų kompetencija“, – teigiama „Elektrum“ komentare BNS.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ birželio 20 dieną skelbė, kad dujų srautas į Latviją antrąją birželio savaitę viršijo dujų suvartojimą Lietuvoje ir tranzito iš Rusijos į Kaliningradą srautus.

Tuo laikotarpiu per Lietuvą į Latviją ir Estiją vidutiniškai transportuota 56,5 gigavatvalandės (GWh) dujų per parą, importuojant jas daugiausiai per Klaipėdos SGD terminalą, – beveik tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į kitas Baltijos šalis vidutiniškai buvo transportuojama 19,3 GWh dujų per parą.