Pasak A. Radavičiaus, Atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) įstatymas, kuris reglamentuoja vėjo energetiką jūroje, buvo keistas 2017 m., o su pakeitimais atsisakyta privačios iniciatyvos Baltijos jūroje ir numatyta, kad tik Vyriausybės paskirta institucija galės vykdyti bet kokius tyrimus.
„Iki to laiko įstatymas leido atlikti poveikio vertinimą ir privačioms įmonėms. Poveikio aplinkai vertinimai buvo atlikti, mano žiniomis, keturi, ir dar penktas buvo daromas, bet buvo nutrauktas dėl tų pakeitimų. Investuota buvo nemažai, nes tokie vertinimai kainuoja šimtą tūkstančių eurų. Tų investicijų buvo, bet, pasikeitus reglamentavimui nepalankia privačioms investicijoms linkme, niekas tų pinigų nebekiša. Dabar laukiame, ką darys valstybinės institucijos“, – Eltai sakė LVEA direktorius.
Jo teigimu, per dvejus metus buvo padaryta viena studija, kurią atliko Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų institutas.
„Ten numatyti tie patys plotai, kurie jau buvo ištirti privačių investuotojų. Tai nieko naujo nesužinojome, o dar dveji metai praėjo.
Terminas, iki kada turėtų būti atlikti visi tyrimai, o jų yra labai daug, – 2021 m. vasaris. Tikėtis, kad laiku viskas bus atlikta, sunku. Kiek teko girdėti, kažkokie vyksta reglamentavimo pakeitimai, kad „Litgrid“ galėtų vykdyti veiklą jūroje, kažkaip judėtų su planais, kaip būtų galima pajungti vėjo elektrinių parką jūroje. Bet tai – tik įstatymo pakeitimai, jokių konkrečių veiksmų nėra“, – teigė A. Radavičius.
Pasak LVEA direktoriaus, atliktos studijos parodė, kad Baltijos jūros zonoje galėtų veikti per 3 tūkst. MW galios vėjo elektrinių parkas, todėl perspektyvos plėtoti šį sektorių – geros.
„Potencialas vėjo energetikos, bent jau tame plote, kuris yra numatytas studijoje, yra per 3 tūkst. MW. Palyginimui, šiandien Lietuvoje mes turime 540 MW vėjo, kuris per metus pagamina apie 10 proc. viso poreikio arba pusantro milijonų žmonių užtenka elektros energijos iš vėjo. Labai geros perspektyvos, nes Lietuvos jūrinės teritorijos vertinamos kaip vienos patraukliausių Baltijos jūroje. Vokiečiai jau seniai plėtoja Baltijos jūroje (vėjo energetiką. – ELTA), latviai nieko nedaro, o mes kapstomės per 10 metų visą laiką ten pat“, – Eltai sakė A. Radavičius.
Kaip Eltai teigė Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai Andrius Jovaiša, elektros energijos gamybos įrenginių veikimą jūroje reglamentuojantis įstatymas jau yra priimtas, o dabar vyksta pasirengiamieji darbai – palankiausių plotų energetikai identifikavimas, aplinkosaugos, tinklų ir rinkos vertinimai bei planavimas.
„Planuojama, kad 2021 m. Vyriausybės nutarimu bus nustatyti konkretūs plotai ir galios, kurias plėtosime Lietuvos jūrinėje teritorijoje. Taip pat bus parengtos ir patvirtintos jūrinio vėjo plėtotojų konkursų taisyklės, o aukcionai vyks apie 2023 metus“, – Eltai sakė A. Jovaiša.
Kaip kiek anksčiau rašė ELTA, „Ignitis“ (tuometė „Lietuvos energija“) planuoja, kad per artimiausius 12 metų „Ignitis“ grupės instaliuota žaliosios generacijos pajėgumų galia pasieks 3000 MW. Nemažą dalį šių pajėgumų sudarys vėjo parkai, todėl grupė jau pradėjo ieškoti partnerių, valdančių didelius jūrinio vėjo parkų projektus ir galinčių pasidalinti gerąja praktika bei kompetencijomis, o ateityje – kartu plėtoti vėjo parkus Baltijos jūroje.
Lukas Blekaitis (ELTA)
