Valstybinės įmonės vadovas aiškina, kad tai ne mokesčių mokėtojų pinigai, o išleistas pelnas. „Mokesčių mokėtojams nieko nekainuos, nes tai nėra iš biudžeto finansuojamas renginys. Jis yra finansuojamas iš „Ignitis“ pelno. Žmonių apie 60, iki 100. Pristatymas mūsų partneriams. - O kodėl tai vyksta darbo metu? - Darbo metu, pristatysime savo strategiją, tai nėra kažkoks tai vakarėlis, tai – informacinė sesija, supažindinsime savo partnerius su „Lietuvos energijos“ ir elektros istorija, taip pat papasakosime apie savo planus.“, - „Lietuvos ryto“ televizijai sakė D. Maikštėnas.
„Ignitis“ atstovas A. Ketlerius tikslina, kad 15 tūkstančių eurų atsiėjo ne tik vaišės, bet ir kvietimai, salės nuoma, vaizdo medžiaga apie įmonės pokyčius. „Tai renginys viešųjų pirkimų būdu nusipirktas, kaina sieks iki 15 tūkst eurų, dalyvių apie 60. Dalyviai įvairūs. Energetikos senjorai, veteranai, kurie buvę įvairių jėgainių darbuotojai, nepriklausomų valdybų nariai, kai kurių institucijų, ministerijų atstovai.“
Tačiau valstybės įmonių veiklą kontroliuojantiems Seimo audito komiteto nariams tos pačios linksmybės atrodo kiek kitaip. Agnė Bilotaitė pabrėžia, kad valstybės valdomos „Ignitis“ lėšos yra mokesčių mokėtojų pinigai. Anot Bilotaitės, įmonės pelnas turėtų būti paskirstytas racionaliau, o sumą biudžetui grąžinti turėtų jos vadovas. „Valstybinės įmonės tai nėra privatūs UAB ir, jeigu kalbėti apie pelną, tai jis priklauso mums visiem – jis gali būti skirtas, kad pigintų paslaugas ir kitiems poreikiams, jų tikrai nemažai. Tokios praktikos būtų sunkiai įsivaizduojamos privačiam versle, kur, tikriausiai, skaičiuojamas kiekvienas euras ir taip nesišvaistoma.
Reikėtų gal susimokėti kiekvienam dalyvavusiam arba tiems asmenims, kurie priėmė sprendimą, tiesiog iš savo kišenių. Na, manau, tai nepadoru.“, – televizijai teigė A. Bilotaitė.
Išleista suma įtarimų kelia ir energetikos ministrui. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad video medžiagą įmonė galės naudoti ir toliau. „Kadangi mes kalbam apie tokį žmonių skaičių ir tokią kainą, tai nėra normali praktika. Negalėčiau detaliau komentuoti, nes reikia vertint sąmatą, kas už tą kainą buvo padaryta.“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Įmonių skaidrumą tiriančios „Transparency international“ vadovas skaičiuoja, kad organizacijai šventė galėjo kainuoti ir daugiau, nei nurodyti 15 tūkstančių eurų: „Aš siūlyčiau galvoti ne vien apie pinigus, kurie buvo išleisti kokioje nors šventėje, bet ir visus pinigus, kuriuos tikriausiai šios įmonės personalas turėjo kaštuoti, nes, aišku, kad žmonės, kurie dalyvavo tokiame renginyje irgi leido savo laiką.“