DELFI jau rašė, kad nuo rugsėjo 6 dienos „Lietuvos energija“ tapo „Ignitis grupe“, „Lietuvos energijos tiekimas“ tapo „Ignitis“, „Lietuvos energijos gamybos“ pavadinimas pakeistas į „Ignitis gamyba“, o „Lietuvos energija renewables“ – į „Ignitis renewables“. Tarptautinėse rinkose grupė taip pat veiks su „Ignitis“ prekės ženklu, o „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) pavadinimas nesikeis.

Interviu DELFI „Ignitis“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas papasakojo apie bendrovės planus užsienyje, investicijas į startuolius, o taip pat ir apie daug diskusijų keliančias išmaniųjų elektros skaitiklių ir elektros rinkos liberalizavimo temas. Nors buvo pasirodę žinučių, kad dėl išmaniųjų skaitiklių gali didėti elektros tarifas, D. Maikštėnas kartoja, kad išmanieji skaitikliai yra nemokami. Kalbant apie elektros rinkos liberalizavimą jis įsitikinęs, kad rinkoje atsiras konkurencingų pasiūlymų ir žmonės sugebės pasirinkti elektros energijos tiekėją. Tačiau nepasirinkusiųjų visgi laukia didesnės kainos.

– Keičiamas pavadinimas, konsoliduojami prekės ženklai. Kaip su tuo keičiasi ir įmonės strategija? Ar didesnis dėmesys bus skiriamas užsienio rinkai, o ne Lietuvos?

– Didesnis dėmesys tam, iš ko tikimės ateities pelno. Kai mes investuojame užsienio teritorijose, siekiame ir didesnės pelno maržos, kartu ten rinka didesnė, todėl didesnės plėtros galimybės.

Strategijos lūžis tas, kad anksčiau „Lietuvos energija“ iš esmės visą veiklą, visą pelną generuodavo iš skirstymo tinklų, Elektrėnų komplekso, dažniausiai – vartotojų kainos sąskaita. Sakome, kad ta strategija neturi ateities, ateina dereguliacija, monopolistai nyksta ir, kad toliau augtume, gamintume vertę, sukurtume dividendus, kurie grįžtų į biudžetą, reikia radikaliai kitos strategijos. Ta strategija – investuoti į naujos kartos gamybą ir sprendimus, diegti juos Lietuvoje. Lietuvoje tai darome su mažesniu pelno lūkesčiu, užsienyje – su didesniu.

Sakome, kad ta strategija neturi ateities, ateina dereguliacija, monopolistai nyksta ir, kad toliau augtume, gamintume vertę, sukurtume dividendus, kurie grįžtų į biudžetą, reikia radikaliai kitos strategijos.
Darius Maikštėnas

– Ar yra planų žengti į šalis, kuriose dar veiklos nevystote?

– Dabar esame Baltijos šalyse, sparčiai plečiamės Lenkijoje, kitais metais būsime žymus žaidėjas didmenininkų ir didžiųjų klientų rinkoje Suomijoje. Ta plėtra vyks etapas po etapo, labai atsakingai. Nesame paskelbę, konkrečiai į kurią šalį kada įeisime. Bet plėsime ir geografiją, ir apimtis. Veikla apims ir komercinę dalį, ir žaliosios gamybos investicijas.

– Plėtra užsienyje būtent ir siejama su didesnio pelno siekimu?

– Kad įmonė uždirbtų pelną, kuris grįžtų į Lietuvą dividendais ir jais būtų papildytas biudžetas. Atėjęs į „Lietuvos energiją“ susidūriau su požiūriu – paprasti žmonės įsivaizduoja, kad tai yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais. Iš tikrųjų yra atvirkščiai – „Ignitis“ uždirba pelną Lietuvoje ir užsienyje, kuo toliau, tuo daugiau užsienio rinkose. Tą pelną dividendų pavidalu grąžina į biudžetą ir tada biudžetas visiems šalies mokytojams, gydytojams, ugniagesiams moka algas.

– Bet kurios tos šalys galėtų būti tos, į kurias būtų žengiama toliau? Skandinavijos šalys?

– Ir Skandinavijos šalys, ir žiūrime Centrinę Rytų Europą, didžiosios visos šalys, tokios kaip Vokietija, ir kitos.

– Kol kas koncentruojamasi į Europą. Ar nėra ambicingesnių planų žengti toliau?

– Taip, kol kas koncentruojamasi į Europą. Supraskime, kad pokytis įmonei toks didelis, jog turime valdyti rizikas, daryti viską atsakingai, kad išvystytume tam tikrus gebėjimus veikti keliose teritorijose. Būtų didelė klaida iš karto apimti labai daug. Pradedame nuo kaimynų, Lenkija – milžiniška rinka. Vien ten užėmus 1 ar 10 proc. augimai padidėtų palyginti su tuo, kas yra Lietuvoje. Turime ką nuveikti artimosiose rinkose. Po truputį toliau žiūrime į europines. Kodėl? Nes jos labiau civilizuotesnės, atitinka tam tikrus skaidrumo, reguliavimo standartus, ir mes jau galime veikti adekvačiai. Ar geografija galės plėstis po 5–6 metų? Turbūt taip, bet tam dar turi užaugti įmonė.

– Pakalbėkime apie skaičius. Kiek planuojate investuoti į užsienio rinkas ir kiek turėtų grįžti?

– Jei pradėtume nuo grąžos, tai suplanavome, kad 2030 metais, įgyvendinus visas investicijas, maždaug pusė viso pelno, daugiau kaip 100 mln. eurų kas metus, ateitų iš užsienio teritorijų. Energetiniais terminais tai nėra ilgas periodas. 10–11 metų – gana greitai, numatoma gan sparti plėtra, investicijos užsienyje gali siekti nuo pusės iki 40 proc. viso investicinio portfelio.

Kitos investicijos investuojamos Lietuvoje, įskaitant tą pačią žaliąją gamybą. Čia taip pat turime du strateginius objektus – strateginę gamybą: mes toliau turėsime vystyti projektus, susijusius su sinchronizacijos galių išvystymu, jei laimėtume aukcionus ar kokias kitas priemones, kurios bus paskelbtos; taip pat turime modernizuoti ir skaitmenizuoti skirstymo tinklą, ten labai daug inovacijų, reikės 2–2,5 mlrd. eurų investicijų. Visos 12 metų strategijos investicijos yra numatytos šiek tiek daugiau nei 6 mlrd. eurų. Iki 40 proc. jos turėtų būti padarytos užsienio teritorijose.

– Į kokias sritis užsienyje investuojama, ar daugiausia – į atsinaujinančią energetiką?

– Taip. Laikomės tvaraus investavimo principo. Tvarios investicijos šiuo metu, kur galima prognozuoti rizikas ir turėti užtikrinto pelno, tai atsinaujinančios žaliosios gamybos projektai. Čia bus nukreipiamos pagrindinės kapitalinės investicijos. Taip pat – saulės parkai. Jeigu pavyks ir matysime, kad tarp vartotojų Lietuvoje pati platforma populiari, turime ambicingų planų tą platformą skleisti ir didžiosiose europinėse rinkose.

– Ar planuojama atvirą platformą palikti visiems?

– Mūsų požiūriu, ta platforma turi būti atvira, kad į ją galėtų ateiti įvairūs saulės parkų vystytojai. Gali būti ir mūsų „Ignitis renewables“, bet ne tik, nes platformos esmė yra sujungti tris puses – vartotojus, parkų vystytojus ir finansuotojus. Tik visi kartu gali sukurti naujos kartos ekosistemą.

Darius Maikštėnas

– Investuojate ir į startuolius. Kiek ši dalis svarbi jūsų veiklai?

– Jei lygintume su mūsų didžiosiomis investicijomis, fondo dydis gana mažas. Jos daugiausia sufokusuotos Lietuvoje tam tikriems deimantams atrasti ir juos palaikyti, kad išsivystytų į konkurencingus tarptautinius verslus, bet ne mažiau svarbu surasti ir Europoje sėkmingų startuolių. Eisime tikrai toliau nei Europos ribos.

Kai mes vykdome tokio tipo veiklą, daug sužinome apie tą industriją. Kartu dirbame ne vieni, o su rizikos kapitalo fondais, niekada nedarome investicijų vieni. Visos didžiosios investicijos daromos su didžiaisiais pasauliniais žaidėjais. Pavyzdžiui, į Jungtinės Karalystės startuolį „Moixa“ investavome kartu su „Honda“, nes jie turi iššūkį ir nori sukurti ateities servisus, kad baterijos, esančios elektromobiliuose, galėtų prisidėti prie energetinio tinklo balansavimo. „Voltaware“ daro investicijas su „BP Ventures“. Netrukus paskelbsime investiciją į vandenilio startuolį – vienas iš didžiųjų pasaulinių gamintojų kartu su „Ignitis“ investuos į tą startuolį. Čia esame aukščiausioje pasaulio lygoje.

– Kuo tai siejasi su pagrindine veikla?

– Rodėme inovacijas elektrinėse, taigi taip pat matysite inovacijas elektromobiliuose, elektros tinklo balansavimo ir sisteminių paslaugų srityse. Kad tas inovacijas sukurtume, įdiegtume vartotojams ir sėkmingai skleistume tarptautinėse rinkose, turime sužinoti naujausias tendencijas ir išmokti naujausias technologijas, kas išrandama pasaulyje.

Čia yra mūsų žvalgybinė veikla, kas geriausio vyksta pasaulyje, kalbant apie energetiką. Tai mes vykdome per investicijų fondą. Daug sužinome, kur investuoti, ką kurti, ko nedaryti. Iš kitos pusės, susidaro gana įdomus potencialus pačių bendrovių investicinis portfelis. Tradiciniai kapitalo fondai tikisi, kad vienas startuolių taps multimilijardine kompanija. Gali būti ir tokių atvejų, tikime, kad ir investicijos į patį portfelį kelis kartus atsipirks, bet dar didesnė nauda bus Lietuvai, „Ignitis“ grupei ir vartotojams, kad mes vykdome labai intelektualią žvalgybą.

Tikime, kad ir investicijos į patį portfelį kelis kartus atsipirks, bet dar didesnė nauda Lietuvai, „Ignitis“ grupei ir vartotojams, kad mes vykdome labai intelektualią žvalgybą.
Darius Maikštėnas

– Atrodo, kad užsienyje yra į ką investuoti, tačiau Lietuvoje rasti sunku. Ar yra čia tų startuolių energetikos srityje?

– Žinoma, jei lygintume visą startuolių ekosistemą Lietuvoje, energetikos srityje ne daugiau kaip 5–10 proc. startuolių gali turėti ką noras bendro ar panašaus, kas domintų mus. Investuojame ir į lietuviškus – saulės jėgainių optimizavimo startuolį „PVcase“. Bet, žinoma, daug dėmesio skiriame inovatyviems startuoliams užsienyje. Stengiamės čia kurti kompetencijų centrą, pritraukti užsienio startuolius. Kodėl mus didieji žaidėjai įsileidžia? Mes suteikiame galimybę lanksčiai, greitai prieiti prie mūsų infrastruktūros ir dirbti su energetikos kompanija. Mes – tas magnetas, kuris sutraukia geriausius pasaulio startuolius čia, į Lietuvą, išbandyti pirmųjų sprendimų. Neatmesčiau, kad tai, ką matome su „fintech“, po 5–6 metų matysime Lietuvoje ir „energytech“.

– Kiek yra skirta investicijoms į startuolius ir kiek jau investuota?

– Tai yra ankstyvos stadijos investicija, tad kiekviena investicija svyruoja nuo 50 tūkst. iki 0,5 mln. eurų.

Investuota jau, rodos, arti pusės fondo, o fondo dydis yra 6 mln. eurų. Tikėtina, jis dar šiek tiek didės, nes kuo toliau, tuo labiau užsitikriname labai rimtą vardą pasaulyje, su mumis pradeda skaitytis, įleisti į pačias įdomiausias energetikos investicijas. Taigi gali didėti ir investicijų kiekis, ir fondo dydis, galbūt iki dviejų kartų.

– Kalbame apie inovacijų diegimą Lietuvoje, bet žinome, kaip būna, – iškyla biurokratinių kliūčių. Ar nematote problemų, kad diegti inovacijas trukdo tos išorinės kliūtys?

– Čia ir išorės, ir vidaus klausimas. Kai kada reikia pasakyti sau, kad tu nesi valstybinis monopolistas ar kad gali veikti greitai ir efektyviai, kai kuriais atvejais – kaip startuolis. Pavyzdžiui, tos pačios nutolusios saulės elektrinės, kurių pasiūlymų šiemet atsiras, tai praktiškai įvyko per metus. Geriausi pasaulio startuoliai nuo projekto pradžios iki masinio nacionalinio pristatymo paprastai per metus nespėja. Mes jau lenkiame startuolius veiklos greičiu.

Supratome, kad daugelį dalykų viduje turime daryti greitomis komandomis: sueina iš įvairių grupės padalinių žmonės, kurie nori užsiimti, ir veiklą vykdo viduje kaip startuolis.

Toliau yra išorė. Energetikos srityje daugelis dalykų reguliuojama, turi tam tikrus normatyvus. Mes turime įdirbį, stiprią teisės komandą, stiprią reguliavimo komandą. Jie iniciatyviai dirba ir atranda tuos būdus, kaip prisitaikyti prie dabartinės įstatyminės aplinkos, be to, labai aktyviai dalyvaujame konsultacijose padėdami ministerijai, Seimo komitetui, kad kistų reguliacinė aplinka Lietuvoje, kad būtų atvira energetikos inovacijoms.

Darius Maikštėnas

– Eikime prie pastaruoju metu daug dėmesio sulaukiančios elektros rinkos liberalizavimo temos. Ar pirmiausia tam būtinas žingsnis – įdiegti išmaniuosius skaitiklius?

– Tai susiję, bet nėra privaloma. Latvijoje nuo 2015 m. rinka dereguliuota, beje, mes Latvijoje jau turime 100 tūkst. namų ūkių, mūsų klientų, kartu bendradarbiaujame su telekomunikacijų bendrove. Ir tai tapo galima tik todėl, kad ten dereguliuota, atidaryta rinka. Latvijoje, rodos, tik 40 proc. namų ūkių įsidiegę išmaniuosius skaitiklius, kai dereguliacija liečia visą rinką. Neturint išmaniųjų skaitiklių, pasirinkti arba pakeisti tiekėją nėra taip patogu.

– Ar Lietuvoje buvo norima kartu ir liberalizuoti rinką, ir įdiegti išmaniuosius skaitiklius?

– Istoriškai negalėčiau pasakyti, kodėl tiek laiko buvo atidėliojamas ir skaitiklių diegimas, ir dereguliacija. Galbūt kiti šalies prioritetai buvo, bet, akivaizdu, geriau tai daryti lygiagrečiai. Dereguliacija prasidės, t. y. pirmieji klientai su nepriklausomu tiekėju jau turės būti pasirinkę nuo 2021 sausio. Tai – jau tas etapas, kai bus pradėta masiškai diegti išmaniuosius skaitiklius. Tikėtina, kad skaitikliai, visų pirma, bus diegiami daug vartojantiems žmonėms, kad būtų didžiausias efektas. Per metus tie srautai persidengs ir eis kartu, galbūt iš pradžių ne visi klientai turės išmanųjį skaitiklį, bet po metų jau turės. Iš jo gaus informaciją apie savo vartojimą ir galės palyginti tiekėjų siūlymus.

– O jei nenorės to išmaniojo skaitiklio? Ar galės pasakyti „ne“?

– Kadangi išmaniųjų skaitiklių diegimas numatytas be vartotojo pareigos pirkti skaitiklio, vartotojai visus skaitiklius gaus nemokamai, ir jie bus tinklo investicijų dalis.

Noriu pasikartoti: skaitiklių pirkti nereikės, jie nieko nekainuos, įtaka tarifui praktiškai nulinė, nauda akivaizdi.
Darius Maikštėnas

– Taip, bet buvo daug kalbėta, kad dėl to didės tarifai. Žinoma, kitoje pusėje buvo argumentas, kad vartotojai stebės, kiek suvartoja elektros energijos, ir galės kontroliuoti savo vartojimą.

– Čia daug mitų prisikaupę. Visas skaitiklių diegimo projektas, skaitiklių, kurie dirbs 18 metų, kainuoja apie 150 mln. eurų. Tai yra dalis ESO daromų investicijų. Kad veiktų tinklas, į jį reikia investuoti. Vien per ateinančius dešimt metų į ESO tinklą bus investuota arti 2 mlrd. eurų. Tad investicijos į skaitiklius, palyginti su visomis investicijomis, sudaro labai nežymią dalį. Iš tikrųjų aiškintis penktosios šimto dalies cento įtaką galutiniam tarifui, manyčiau, neturi prasmės. Vartotojai jokios įtakos nepajus. Ką jie gaus, tai informaciją apie vartojimą, galimybę greit pasikeisti tiekėją, optimizuoti savo išlaidas. Pats skaitiklis – tokia pat investicija kaip elektros linija, transformatorinė. Iš esmės reikėtų sakyti, kad bet koks linijos remontas kels tarifą.

Noriu pasikartoti: skaitiklių pirkti nereikės, jie nieko nekainuos, įtaka tarifui praktiškai nulinė, nauda akivaizdi.

– Tuomet tie 150 mln. eurų iš kur?

– ESO tinklas reguliuojamas, kai investuoja į tinklo infrastruktūrą, reguliatorius turi nustatęs tam tikrą pelno maržą, kurios negali viršyti. Nuo atliktų investicijų skaičiuojama grąža, kuri paskui „nueina“ į tarifą. Ar keistume kabelio liniją, ar statytume skaitiklį, ar taisytumėme nutrūkusią liniją, ar prijungtume naują vartotoją, – visa tai patenka į turto bazę, turto bazės kaštai vėliau padalijami vartotojams ir tampa sudėtine tarifo dalimi.

Be to, kad vartotojai galės optimizuoti veiklą, tinkle turime skaitmenizuotą informaciją apie visus vartotojus ir vartojimą, efektyviau galime organizuoti savo plėtrą. Elektros nutekėjimas ar vagystė iš karto matyti. Tai didelė ekonomija, kuri atsiperka greitai.

– Pereinant prie elektros energijos tiekėjo pasirinkimo, kyla klausimas, ką daryti žmonėms, kurie nepasirinks elektros tiekėjo. Ar tikrai kaina bus didesnė tais apkalbėtais 25 proc.?

– Jiems pasirinkti tiekėją labai paprasta.

– Čia yra diskusinis klausimas. Žinome, kad regionuose nemažai žmonių yra vyresnio amžiaus, jiems gali būti sunku susigaudyti tarp daugybės tiekėjų, ką kuris siūlo, kokį paketą, kokį paslaugų planą. Čia reikės nagrinėjimo.

– Dėl to ministerija ir nutarė daryti, kad ne per naktį visa rinka būtų dereguliuojama, o etapais. Pirmame etape dalyvauja daugiausia vartojantys žmonės, tikėtina, kad jie labiau išprusę, labiau domisi, už ką moka, ir jiems nesudarys problemų sužinoti, kad yra galimybių pasirinkti tiekėją. Tas pats „Ignitis“, tiek kiti nepriklausomi tiekėjai turės galimybę pasiekti tuos klientus, priminti jiems apie galimybę pasirinkti. Ir čia ta pirmoji banga parodys ir išmokys visą rinką, kaip toliau elgtis.

Nesvarbu, kad 25 proc. galėtų atrodyti patrauklu skirstymo operatoriui, jam bus nustatyti rodikliai, bus stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių būtų garantiniame tiekime. Jo misija nėra gaminti pelną, skirstymo operatoriaus misija skaitmenizuoti rinką ir įgalinti konkurenciją.
Darius Maikštėnas

– Vis dėlto, jei žmonės nesusigaudo, nespėja, neišsirenka, tai ir lieka tiesiog su ta didesne kaina?

– Labai griežtai nustatysime, kad skirstymo operatorius iniciatyviai žiūrėtų, kurie vartotojai nepasirinko, nors ir prieš savo pelną čia tenka kovoti. Nesvarbu, kad 25 proc. galėtų atrodyti patrauklu skirstymo operatoriui, jam bus nustatyti rodikliai, bus stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių būtų likę naudotis garantiniu tiekėju. Jo misija nėra gaminti pelną, skirstymo operatoriaus misija – skaitmenizuoti rinką ir įgalinti konkurenciją. Priminti vartotojams, kad praeitą mėnesį buvo garantinis tiekimas arba kad artėja terminas ir žmogus dar nepasirinkęs, o jei nepasirinks, primenama, kad turės naudotis garantiniu tiekėju. Jei jau taip išėjo, kad vieną mėnesį bus garantinio tiekėjo sąskaita, žmogus gaus papildomų priminimų, galų gale pats pamatys, kad verta priimti daug geresnį pasiūlymą.

– Vadinasi, ta 25 proc. didesnė kaina nėra mitinė, tiekėjo nepasirinkę žmonės mokės daugiau.

– Taip, bet toks mechanizmas išbandytas visose Europos šalyse, ir tuo pereinamuoju periodu tai naudojama. Galų gale lygiai taip pat veikia verslo rinka. Ji Lietuvoje dereguliuota jau ne vienus metus, veikia tas pats garantinio tiekėjo mechanizmas.

– O ar nebūna, kad dažnu atveju taip ir nepasirenka?

– Yra įvairiai. Bet jeigu nesirenka, tada jiems ekonomiškai visiškai neverta dėti pastangų.

– Tie 25 proc. – maždaug kokia suma namų ūkiui būtų per mėnesį?

– Skaičiuojant 25 proc. dažnai susipainiojama ir skaičiuojama nuo visos kainos, kai iš tiesų reikia skaičiuoti tik nuo tiekimo komponentės. Tai nėra kažkokie didieji dalykai. Jeigu pasiliktų metus ar kitus, tada žmogui gal būtų ženklu.

Vėliau DELFI atsiųstame komentare nurodytas tikslesnis skaičiavimas: „Skaičiuojant dabartinėmis sausio–rugpjūčio elektros biržos kainomis, kurios vidutiniškai siekė 4,675 cento už kilovatvalandę, dėl garantinio tiekimo kaina galėtų ūgtelti apie 1,169 cento (4,675*0,25).“

– Dėl kitų energijos tiekėjų – ar esate garantuotas, kad jie siūlys konkurencingą kainą? Esu girdėjusi įžvalgų, kad siūlys paslaugų paketą, bus variantų, kad tiksliai neišsinagrinėsi, kokios tos paslaugos įeis, gal žmogui, tarkim, dalies jų nereiks, bet turės už jas mokėti.

– Kai mes patys Latvijoje konkuruojame, tai matome, kad vieniems klientams reikia mažesnės kainos. Ir vieni tiekėjai siūlo mažesnes. kainas. Kai kuriems, atvirkščiai, reikia paketo. Tikiu, kad bus visaip, bus įvairių pasiūlymų. Ne veltui minėjau degalų kolonėles – jų yra įvairių, į „Circle K“ nuėjus tikrai ne tik į degalų kainą žiūrime. Ta veikla visokia: kai kur – telekomunikacijų paketai, kai kur – žemos kainos strategija. Įvairių dalykų būna. Ir čia bus.

Darius Maikštėnas

– Išmaniųjų skaitiklių konkursas buvo teismo laikinai sustabdytas. Ar dėl to keičiasi projekto diegimo datos?

– Data nesikeičia. Tikiu, kad greitai procesai pajudės į priekį. Buvo tam tikrų techninių ginčų tarp dalyvių, tai yra įprasta praktika vykstant viešųjų pirkimų procedūroms, kad dalyviai, kurie nesuspėja pateikti ar panašiai, ginčija. Tikiu, kad teismas greitai ir operatyviai tuos klausimus spręs. Planuojama, kad pirmieji skaitikliai bus diegiami 2020 m. gale, o didysis masinis diegimas prasidės 2021–2023 metais.

– O kaip dėl galimybių rinktis elektros energijos tiekėją?

– Ką matome iš dabar paskelbtų teisės aktų konsultacijų, tai kad pirmieji vartotojai, kurie turės pasirinkti nepriklausomą teikėją, bus vartojantys 5 tūkst. ir daugiau kWh per metus, tokių yra apie 150 tūkst. Tai palies apie 10 proc. vartotojų, ir tai turėtų prasidėti 2021 metų sausio mėn. O visi etapai bus baigti 2023 metų gale.

– Pabaigoje paskutinis klausimas dėl tinklų sinchronizacijos. Tai irgi ilgai užsitęsęs projektas, daug užstrigimų būta. Kokios jūsų paskutinės žinios dėl šio projekto, kaip sekėsi bandymai ir kada visgi visas procesas bus užbaigtas?

– Sinchronizacijos klausimais geriausiai galėtų atsakyti energetikos ministras ir „Litgrid“ vadovas, jie veda šį procesą, mes – tik didesnio paveikslo dalyviai. Bet šiemet mes dalyvavome bandymuose. Visi mūsų pagrindiniai blokai dalyvavo Lietuvos sistemos izoliuoto veikimo bandymuose. Labai sėkmingai viską užtikrinome, esame tikri, kad nepaisant to, kas įvyks Lietuvoje, turime atsparią sistemą, esame saugūs nuo „blackout'o“ gamybinėje pusėje.

– Dėkui už pokalbį.

„Ignitis grupė“ – tai tarptautinė energetikos bendrovė, viena didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse, kurios misija yra kurti energetiškai sumanų pasaulį. Grupės įmonės gamina energiją, valdo strateginius energijos gamybos pajėgumus, skirsto energiją, tiekia ir teikia visas sumaniosios energetikos paslaugas. Įmonėse dirba beveik 4 000 darbuotojų.

Didelį dėmesį „Ignitis grupė“ skiria žaliosios energetikos plėtrai ir siekia tapti pagrindiniu naujosios energetikos kompetencijų centru regione bei paskirstytosios energetikos sprendimų lyderiu tiek Baltijos jūros, tiek kituose regionuose.

Grupės įmonės veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje, o jos investicijos į inovacijų projektus siekia ir Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Prancūziją.

„Ignitis grupės“ konsoliduotos pajamos praėjusiais metais siekė 1,254 mlrd. eurų, tačiau grynasis pelnas, kaip skelbiama bendrovės puslapyje, siekė -7,9 mln. eurų.

Dėl išaugusių elektros energijos ir gamtinių dujų kainos, dariusios neigiamą įtaką grupės rezultatams valstybei už 2018 m. sumokėta 13 mln. Eur dividendų suma. Palyginimui 2017 m. – 78,3 mln. Eur.

Visos „Ignitis grupės“ akcijos priklauso Lietuvos valstybei.