Nuo spalio 1 dienos gyventojams atsiranda galimybė turėti saulės elektrinę, pavyzdžiui, Molėtuose, o jos pagamintą elektrą vartoti, tarkim, bute Vilniuje.

Iki šiol gaminančiu vartotoju galima buvo tapti tik pasistačius saulės elektrinę ant nuosavo namo stogo, todėl saulės moduliai buvo labiau prabangos prekė. „Lietuvos energijos tiekimas“ prognozuoja, kad įsigaliojus naujai tvarkai, stipriai plėsis tiek vartotojų, tiek naujų ir nežinomų tiekėjų ratas, o tai susiję su rizikomis vartotojams.

„Rinkoje jau atsiranda tiekėjų, siūlančių panaudotus modulius ir pardavinėjančius juos 50 proc. pigiau nei nauji. Taip pat dalis žmonių gali susigundyti pigesniais paprastai mažų įmonių ir gamintojų siūlomais variantais, pavyzdžiui, „Aliexpress“ internetinėje parduotuvėje.

Tačiau, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip galimybė sutaupyti, galiausiai gali virsti nuostoliais nes tokie moduliai galimai negamins tiek elektros energijos, kiek turėtų, ar iš vis nustos veikti“, – rašoma redakcijai pateiktoje informacijoje.

Foto: DELFI

I. Liutikaitė pasakojo, kad yra susidūrusi su pardavėjais, kurie siūlo dėvėtus modulius 50 proc. mažesne kaina, negu jie iš tikrųjų kainuoja rinkoje.

„Būtent šiuo atveju jie vežami iš Vokietijos. Tai senesni, padėvėti moduliai, kuriuos norima parduoti Lietuvoje kaip kažkiek dėvėtus, bet visiškai puikios kokybės“, – DELFI sakė ji.

Specialistė teigė, kad saulės modulių celėse kartais pasitaiko plika akimi nematomų įtrūkimų, kurie ilgainiui tampa didesniais plyšiais, neveikiančiomis celėmis ar jų grupėmis, dėl ko pats saulės modulis tampa nebeefektyvus.

„Įtrūkimų gali atsirasti transportuojant arba gamybos metu, taip pat montavimo ir demontavimo metu. Norint patikrinti, ar saulės moduliai neturi mikroįtrūkimų, modulius reikia siųsti į sertifikuotą laboratoriją, kur atliekama patikra elektroliuminescencinėmis kameromis. Vieno modulio laboratorinis ištyrimas kainuoja apie kelis šimtus eurų, bet Lietuvoje sertifikuotų laboratorijų apskritai nėra“, – pasakojo specialistė.

Pašnekovė dar pridūrė, kad pardavėjų vardijami gamintojo sertifikatai realybėje gali nieko nereikšti, todėl itin svarbi yra gamintojo garantija ir tiekėjo garantinis aptarnavimas.

„Naujiems saulės moduliams paprastai taikoma standartinė gamintojo garantija dėl gamyklinio broko yra 10 metų, o antra – efektyvumo garantija, kuri turi užtikrinti, kad po 25 metų moduliai turėtų ne mažiau kaip 80 proc. savo pradinės galios esant standartinėms aplinkos sąlygoms.

Be laboratorinės ekspertizės neįmanoma nustatyti, kiek modulis buvo naudojamas – neaišku, koks yra modulio degradacijos laipsnis, kitaip tariant, kiek efektyvumo jis yra praradęs“, – dėstė ji.

I. Liutikaitė dar pridūrė, kad svarbu, jog saulės modulių deklaruojamas efektyvumas ir tarnavimo laikas atitiktų realų, kitaip saulės elektrinę įsirengęs žmogus vietoj planuotos naudos patirs finansinių nuostolių.

„Investicijos į saulės elektrinę nėra mažos. Priklausomai nuo namų ūkio dydžio, preliminariai reikia 3–10 kilovatų galios elektrinės. Reiškia, reikės apie 10–40 saulės modulių, visa elektrinė gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų. Jeigu žmogus susimontuoja neaiškios kilmės ir kokybės saulės modulius, po kurio laiko juos gali tekti išmontuoti, pirkti naujus ir sumontuoti iš naujo“, – patarė ji.

Valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ įmonės atstovė patarė būtinai pasidomėti gamintoju.

„Ar jis ilgai veikia rinkoje, kiek automatizuotas ir tikslus fotovoltinių silicio celių (tai pagrindinės saulės modulio sudedamosios dalies) gamybos procesas. Dar labiau svarbu pasidomėti gamintojo ir Lietuvos tiekėjo patikimumu ir suteikiamomis garantijomis ir trečiųjų šalių teikiamu garantijų draudimu. Dar svarbu, kad garantijų draudimą teikianti trečioji šalis irgi būtų patikima.

Šią informaciją turi pateikti pardavėjas, arba turi susirinkti pats pirkėjas. Svarbu, kad visos minėtos šalys būtų ne vienadieniai rinkos žaidėjai – geriausia rinktis įmones, kurios rinkoje veikia seniai, brangina savo vardą ir nerizikuoja reputacija“, – dėstė I. Liutikaitė.

Pašnekovė sakė, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančius patikimus tiekėjus galima suskaičiuoti ant pirštų.

„Mano vertimu, yra apie dešimt ar penkiolika. Tai kol kas nėra masinis produktas, bet matome riziką, kad kai produktas taps populiarus, įmonių gali padaugėti, atsirasti vienadienių tiekėjų, kurie gali neužtikrinti kokybės“, – sakė ji.

Tikisi augimo

„Lietuvos energijos tiekimo“ generalinis direktorius Darius Montvila teigė, kad elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų.

„Europos Sąjungos fondų paramą galės gauti ir nutolusių saulės elektrinių savininkai – 2020 metais numatyta skirti parama sieks 8 mln. eurų. Įvertinus tai, jog nutolusias saulės elektrines galės įsirengti žmonės, gyvenantys ne tik individualiuose namuose, bet ir daugiabučiuose, o vidutinė elektrinių galia bus apie 3 kW – kitų metų pabaigoje turėsime mažiausiai 10 tūkst. gaminančių vartotojų.

Tai reikšmingas proveržis visos šalies energetikai – juk kuo daugiau gyventojų taps gaminančiais vartotojais, tuo didesnė bus visos šalies energetinė nepriklausomybė“, – anksčiau platintame pranešime cituojamas jis.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, šių rugpjūtį, palyginus su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, gaminančių vartotojų skaičius išaugo 2,6 karto – nuo 767 iki 1964.

„Lietuvos energijos tiekimo“ duomenimis, per kitus 9 mėnesius saulės elektrines įsirengs dar 2894 gyventojai, kuriems šiemet liepą buvo patvirtinta parama saulės elektrinės įsirengimui.

„Lietuvos energijos“ grupės įmonė „Lietuvos energijos tiekimas“, siekdama dar labiau supaprastinti saulės elektrinių įrengimo procesą ir paskatinti gyventojus naudotis naujomis galimybėmis, kuria internetinę platformą „Saulės parkai“. Ši platforma gyventojams suteiks galimybę įsigyti arba išsinuomoti dalį nutolusios saulės elektrinės neišeinant iš namų.

I. Liutikaitė DELFI sakė, kad visi į šią platformą ateinantys vystytojai pereis griežtą patikrą.

„Turime patikimų tiekėjų sąrašą ir įrankių, kaip tą patikimumą patikrinti“, – sakė ji.