Tikimasi, kad plaukiančio reaktoriaus kelionė turėtų trukti maždaug 4–6 savaites, priklausomai nuo oro sąlygų ir ledo kiekio. 144 metrų ilgio laivo-elektrinės statybos buvo pradėtos 2006 metais Sankt Peterburge. Kai šis atvyks į Peveką, miestą Čukotsko srityje Sibire, plūduriuojantis reaktorius pakeis vietinę branduolinę elektrinę ir jau uždarytą anglies kuro jėgainę. Darbą ši naujoji elektrinė turėtų pradėti jau metų pabaigoje, energiją ji teiks daugiausiai regiono naftos platformoms – Rusija Arkties regione eksploatuoja angliavandenilius.
Reaktoriaus platforma pavadinta 18 amžiaus rusų mokslininko ir rašytojo vardu.
Rusijos atominės energetikos agentūros „Rosatom“ atstovai teigė, kad plūduriuojantis reaktorius yra paprastesnė alternatyva, nei statyti įprastą antžeminę elektrinę tose vietose, kur žemę nuolat sukaustęs įšalas ir niekada neatšyla. Atstovai taip pat patikslino planuojantys tokius reaktorius parduoti ir užsienio šalims.
Vis dėlto aplinkosaugos grupės perspėja dėl šio projekto pavojaus lygio, prilygindami reaktorių „Černobyliui ant ledo“ arba „branduoliniam Titanikui“. Šį mėnesį raketų bandymų aikštelėje nugriaudėjus gyvybių pareikalavusiam sprogimui, po kurio regione išaugo radioktyvumo lygis, kilo dar didesnis nerimas dėl Rusijos branduolinių išradimų.
Rusijos „Greenpeace“ energetikos sektoriaus vadovas Rašidas Alimovas sakė, kad aplinkosaugos grupės nuo 1990 metų kritiškai vertina plaukiojančio reaktoriaus idėją. R. Alimovas patikino, kad, kadangi reaktorius nėra savaeigis ir turi būti tempiamas kitų laivų, tai lemia, kad avarijos laivų susidūrimo metu grėsmė yra dar didesnė. Be to, kiekvienas reaktorius esą gamina radioaktyvias atliekas, kurios bet kokio incidento metu gali užteršti aplinką. „Greenpeace“ sektoriaus vadovas pabrėžė, kad Arkties regione nėra sąlygų tinkamai laikyti ir neutralizuoti radioaktyvias atliekas.
