„Žinote, tai („Nord Stream 2“ – red.) nepriklauso tik nuo mūsų. Tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet, tarkime, ir nuo mūsų partnerių, visų pirma Europos partnerių“, – po derybų Helsinkyje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) kalbėjo V. Putinas.
„Tarkime, amerikiečiai įtikinėja ir įtikina Europą, kad jie duotų darbo, užsakymų JAV karinei pramonei, nors, tarkim, ji pati turi savų galimybių šioje srityje. Jei dar įtikins, kad europiečiai turėtų pirkti brangesnes dujas (JAV SGD dujas – red.), ką gi – tai yra europiečių pasirinkimas. Kitas žingsnis – subsidijuoti iš biudžetų nekonkurencingą produktą Europos rinkoje. Teoriškai tai galima įsivaizduoti“, – teigė V. Putinas.
„Bet man atrodo, kad tai yra pernelyg dideli reikalavimai, net ir atsižvelgiant į Europos ir JAV sąjunginius santykius. Mano manymu, tai jau yra gerai suprantama tiek Europoje, tiek ir už Atlanto. Objektyvioji klausimo pusė yra ta, kad Europa yra suinteresuota gauti dujas iš Europos. Manau, kad projektas („Nord Stream 2“ – red.) bus įgyvendintas“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Jo numatyta trasa – per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ekonomines zonas jūroje.
Danija vienintelė iki šiol neišdavė leidimų šiam projektui, teigdama, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Savo ruožtu Jungtinės Valstijos, akcentuodamos tai, kad „Nord Stream 2“ gali tapti dar viena Rusijos geopolitinio spaudimo nevieningai Europai priemone, ketina skelbti sankcijas tiesioginiams šio projekto dalyviams.
Be to, šių metų pavasarį Europos Sąjunga pagal Trečiojo energetikos paketo principus pakoregavo Dujų direktyvą, jos nuostatas pritaikydama ir „Nord Stream 2“. Šio projekto vystymo operatorė, kurios vienintelis akcininkas akcininkas yra Rusijos „Gazprom“, ES Dujų direktyvos pataisas pavadino „diskriminacinėmis priemonėmis“.