„Susitikime bus aptartas Baltijos šalių elektros energetikos tinklų sinchronizacijos per Lenkiją progresas ir svarbiausi artimiausios ateities darbai, taip pat jūrinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ įgyvendinimo klausimai“, – BNS komentavo ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Ji priminė, kad Lenkija ir Lietuva aktyviai bendradarbiauja, kad visi būtini sinchronizavimo projekto darbai vyktų sklandžiai ir pagal sutartą grafiką.

Lietuvos Vyriausybė rugpjūčio pradžioje patvirtino Lietuvoje būtinų 14-os infrastruktūros projektų sąrašą, keturiems iš jų – įskaitant ir „Harmony Link“ – inicijavo planavimo procedūras.

Ministras Ž. Vaičiūnas tuomet BNS sakė, kad Vyriausybė iki rugsėjo 10 dienos turi priimti viso sinchronizavimo projekto įgyvendinimo priemonių planą, tai yra, kitą nutarimą, kuriame pagal vadinamojo sinchronizavimo įstatymo nuostatas bus išdėstyti ne tik su infrastruktūra susiję veiksmai, bet ir, pavyzdžiui, desinchronizavimo (nuo BRELL žiedo) įgyvendinimas.

Europos Komisija (EK) kovą skyrė finansavimą pirmajam sinchronizavimo etapui: trims Baltijos šalims iš viso skirta 323 mln. eurų, iš šios sumos 125 mln. eurų – Lietuvos elektros energetikos sistemai.

Antrajame etape didžiausių investicijų pareikalaus būtent jungtis „Harmony Link“, skaičiuojama, kad bendros investicijos į ją sieks apie 850 mln. eurų. Kiekvienoje iš Baltijos šalių taip pat numatoma statyti po 3 sinchroninius kompensatorius.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Iki 2025 metų jos siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.