Lietuvoje pirkti Astravo AE pagamintą elektrą draudžiama įstatymu, tačiau ji šalį gali pasiekti per Latviją ar Kaliningradą.
„Praėjusios savaitės Latvijos vyriausybės sprendimas yra politinis žingsnis, pripažįstantis, kad tuo metu, kai Lietuva atsisakys prekybos su Baltarusija, pralaidumas bus atvertas tarp Latvijos ir Rusijos.
Toks pareiškimas aiškus. Iš esmės tai yra tiesioginė sąsaja tarp Rusijos ir Latvijos. Kaip žinia, Latvija neturi jungčių su Baltarusija, todėl tiesiogiai prekyba negalima, o kiek bus galimi netiesioginiai prekybos srautai šiai dienai dar sunku prognozuoti, nes iš esmės turi būti parengta pralaidumo metodika.
Tokie sprendimai pagal Europos Sąjungos teisę turi būti daromi trijų, o šiuo atveju netgi daugiau šalių (su Švedija ir Suomija). Šiai dienai yra politinis signalas, o tolimesnius žingsnius vertinsime kartu su Lietuvos perdavimo sistemos operatoriumi“, – apie susiklosčiusią situaciją laidoje DELFI 11 sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas svarstė, kad Lietuvos vartotojus Astravo (Baltarusijos) elektra gali pasiekti per Kaliningrado sritį.
„Tai vyktų mainų būdu – Karaliaučiaus elektra gali būti sumainyta su Baltarusijos elektra ir tuo būdu parduota į Lietuvą. Lygiai tokį patį žingsnį darėme dujų srityje. Prašėme parduoti dujas iš E.ON`o ir mainyti su „Gazprom“.
„Gazprom“ su tuo nesutiko ir tai buvo vienas iš argumentų arbitraže prieš „Gazprom“. Toks kelias įmanomas. Galbūt yra techninių būdų tai užkardyti, bet mes susiduriame su ne tiek tuo, ar pirksime, ar nepirksime Astravo elektrą. Mes esame integruoti IPS/UPS sistemoje ir būdami tos sistemos dalimi, fiziškai negalime išvengti elektronų iš Astravo.
Jei norime išvengti to, kad pirksime elektrą ir finansuosime antrojo bloko Astrave statybą, turėtume daryti politinius ir teisinius žingsnius – trauktis iš BRELL žiedo. Nekalbu apie linijų nutraukimą. Deja, šiandien turime situaciją, kaip su mokiniu, kuris sako, kad nori mokytis geriau, bet nori palaukti kitų metų“, – sakė jis.
5 sunkūs metai
Ž. Vaičiūnas priminė, kad desinchronizacija nuo IPS/UPS neįmanoma be sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
„Dėl to pastaraisiais metais pasiektas didžiulis proveržis šioje srityje, – sakė jis. – Birželį sudėtos esminės šio projekto įgyvendinimo datos, gautas techninių sąlygų katalogas. Jos šiuo metu yra įgyvendinamos. Nėra jokių prielaidų teigti, kad sinchronizacija negalėtų būti įgyvendinta 2025 metais. Dėl to turėjome ginčų su Latvija ir Estija, bet jie išspręsti.
Po 2025 metų neplanuojama turėti prekybos su trečiosiomis šalimis, t.y. su Rusija ir Baltarusija. Šiandien ir dabar negalime nukirpti visų linijų su Rusija ir Baltarusija, nes esame tos sistemos dalimi.“
Savo ruožtu A. Sekmokas įspėjo, kad kitais metais atsivers tam tikra juodoji skylė.
„Labai panašu, kad Astravo AE pradės veikti 2020 metais, tuo metu desinchronizacija numatoma tik 2025 metais. Reiškia, kad 5 metus mes ir toliau priklausysime IPS/UPS sistemai, finansuosime ją, o taip pat ir Astravo AE.
Tikėtina, kad Astravo elektros kaina bus žema, tačiau turėsime mokėti pakankamai aukštą politinę priklausomybės kainą. Mūsų elektros perdavimo sistema tebėra ir iki 2025 metų bus valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Tai reiškia, kad mes pakliūsime į tokią situaciją, kai vėl bus pasirinkimas: traukiamės iš BRELL žiedo, bet tai reikš brangesnę elektrą; arba mes liekame BRELL žiede ir toliau atidėliojame.
Nebūtinai pastarąjį variantą pasirinks Lietuva, tai gali daryti Latvija, jei gaus pakankamai geras pajamas iš prekybos elektra. Visas procesas yra deklaracijų lygyje. Ko mums trūksta, tai – generacijos“, – DELFI laidoje sakė buvęs ministras.
Ž. Vaičiūnas sutiko, kad dėl 2020–2025 metų laikotarpio yra iššūkių.
„Turime suprasti, kad dar neaišku, kada Astravas bus paleistas. Jau 3 ar 4 kartus paleidimo data buvo atidėta, drįsčiau teigti, kad bus dar sprendimų dėl vėlinimo.
Pirma, dėl strestestų įgyvendinimo – dirbame su Europos Komisija, t.y. siekiame vėlinti datą. Antra, siekiame ankstinti sinchronizavimo datą. Taip laiko atotrūkis tarp 2020 ir 2025 metų bus maksimaliai sumažintas“, – teigė jis.
Geopolitinis siekis
A. Sekmokas pabrėžė, kad Astravo AE yra geopolitinis Rusijos projektas, kuriuo siekiama supriešinti Baltijos šalis.
„Šis klausimas nepagrįstai tampa prieštaravimo tašku. Latvija yra suvereni valstybė ir Lietuva negali iš jos reikalauti, kad ji pirktų ar nepirktų elektros iš Baltarusijos. Kaip Latvijos premjeras ir pasakė: nėra Astravo elektros, yra Baltarusijos elektra, elektra iš Rusijos.
Priekaištai latviams ir yra tai, ko siekia Maksva – kad Baltijos šalys būtų supriešintos. Lietuva, Latvija ir Estija jau buvo supriešintos dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, atsirado nesutarimai dėl Visagino projekto“, – dėstė pašnekovas.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad dėl branduolinės saugos visų trijų valstybių pozicija yra vienoda.
A. Sekmokas apibendrino, kad momentaliai Astravo elektros Lietuvoje išvengti neįmanoma.
„Matome, kad 2018 metais, lyginant su 2017 metais, importas iš trečiųjų šalių Lietuvoje beveik padvigubėjo. Esame vis labiau priklausomi nuo elektros importo.
Be elektros negyvensi, kaip ir be duonos, bet žingsniai į priekį, be abejo, yra galimi. Žingsniai turi būti politiniu ir teisiniu lygiu. T.y. pranešimas apie pasitraukimą iš BRELL sutarties. Tada dar iki tos datos pradėti derybas dėl to, kokie bus santykiai su Baltarusija, su Karaliaučimi – kokios išliks linijos, kaip vyks ar nevyks prekyba.
Galime būti tuo ledlaužiu, kuris padės Baltijos šalims pasitraukti iš IPS/UPS sistemos. Tam reikia politinės valios, tam reikia sutarimo tarp visų trijų Baltijos šalių“, – kalbėjo A. Sekmokas.
