Trečiadienį pasirodė žinia, kad Latvijos vyriausybė nusprendė paruošti elektros prekybos su trečiosiomis šalimis įstatymo pakeitimus, kurie leistų prekybą rusiška elektra per jos sieną, o tokio sprendimo šalis imasi baimindamasi po baltarusiškos elektros embargo sumažėsiančios elektros pasiūlos regione.

Ministerijos pranešime primenama, kad šiuo metu prekyba elektra su trečiosiomis šalimis vyksta tik per Lietuvos– Baltarusijos sieną, tačiau Lietuvoje galioja Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymas. Jame numatyta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti.

Kreivys: latvių politinis signalas aiškus

Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad „panikai tikrai nereikia pasiduoti“. Anot jo, jei yra veiksmas, bus ir atoveiksmis.
D. Kreivys taip pat įdėjo iliustraciją, kuria nurodo, kad Latvija neturi jokių linijų su Baltarusija.

Dainiaus Kreivio publikuota iliustracija

„Pirmiausia, reikia pastebėti, kad Latvija neturi pakankamo pralaidumo linijų su Baltarusija. Vienintelis kelias jos bendrovėms importuoti Astravo atominėje elektrinėje gaminamą elektrą keliauja per Lietuvoje esančią Pastovių pastotę, dar tiksliau per Liksnos liniją.

Nemanau, kad mes ramiai stebėsime tranzitu per Liksnos linją keliaujančią Astravo elektrą, kurią mums „gudriai“ pardavinės broliukai latviai. Yra įvairių priemonių tokių kaip, pavyzdžiui, užtrukęs Ignalinos pastotės ir per ją einančių linijų remontas (besitęsiantis iki 2025 metų sinchronizacijos)

Antra, energetika yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių sektorių sąrašą. Tai reiškia, kad tikrai pasistengsime, kad latviškos įmonės, gavusios leidimus prekybai elektra Lietuvos teritorijoje, atitiktų nacionalinio saugumo kriterijus.

Turime puikiai veikiančią komisiją prie Vyriausybės, vertinančią šiuose sektoriuose veikiančių įmonių sandorius per nacionalinio saugumo prizmę. Bet koks importas (tiesioginis ar paslėptas per SWOP sandorius) mūsų energetikų gali būti nesunkiai atsekamas. Todėl pasislėpti nepavyks“, – rašo D. Kreivys.

Dainius Kreivys

D. Kreivio teigimu, artimiausiu metu jis planuoja kreiptis į komisiją, kad būtų įvertintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotas leidimas „Spectrum Baltic“ importuoti elektros energiją iš Kaliningrado srities, o taip pat ir iš Baltarusijos.

„Bet kokiu atveju, latvių politinis signalas aiškus, tad Lietuvos užsienio reikalų ministras turėtų išsikviesti Latvijos ambasadorių Lietuvoje ir įteikti jam notą“, – rašo jis.

Poderys: gaila, kad nėra vienybės

Kiek anksčiau šiandien Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys naujienų agentūrai Eltai teigė, kad toks Latvijos sprendimas nuliūdino, tačiau susitarti dar lieka vilčių.

„Latvija ieškos kelių, kaip galės prekiauti su trečiosiomis šalimis, toks yra sprendimas. Trečiosios šalys pagal apibrėžimą mūsų regione yra Rusija ir Baltarusija“, – Eltai sakė V. Poderys.

Anot parlamentaro, iš kitos sistemos nupirktoje elektroje tokiu atveju įsimaišys ir elektra iš Astravo AE, jei ši sėkmingai bus paleista.

Virgilijus Poderys

V. Poderys teigė, jog yra labai gaila, kad nėra vienybės tarp Baltijos šalių, tačiau tikino, kad galimybių susitarti su latviais dar yra.

„Vienaip ar kitaip susitarti su latviais lieka tikimybė. Tikiu, kad tiek užsienio reikalų, tiek energetikos ministrai tuo užsiims skubiai. Šio sprendimo neužtenka, nes AST turi ieškoti kelių, kaip kartu su Estija ir Lietuva tai realizuoti. Tai nėra taip paprastai, kad paėmė ir nutarė, ir viskas aišku“, – Eltai sakė V. Poderys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (248)