Latvijos vyriausybė nusprendė paruošti elektros prekybos su trečiosiomis šalimis įstatymo pakeitimus, kurie leistų prekybą rusiška elektra per jos sieną.

Tokio sprendimo šalis imasi baimindamasi po baltarusiškos elektros embargo sumažėsiančios elektros pasiūlos regione, rašo VŽ.

„Tai užtikrins, kad prekybos elektra sąlygos išliks tokiame pačiame lygyje, kaip ir anksčiau“, – cituojamas Latvijos ekonomikos ministerijos pranešimas.

Ministerijos pranešime primenama, kad šiuo metu prekyba elektra su trečiosiomis šalimis vyksta tik per Lietuvos-Baltarusijos sieną.

Lietuvoje galioja Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymas. Jame numatyta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti.

„Latvija dėl siūlomo sprendimo įgyvendinimo konsultuojasi su Lietuva, Estija ir Europos Komisija“, – rašoma ministerijos pranešime.

Poderys: gaila, kad nėra vienybės

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Eltai teigė, kad toks sprendimas nuliūdino, tačiau susitarti su latviais dar lieka vilčių.

„Latvija ieškos kelių, kaip galės prekiauti su trečiosiomis šalimis, toks yra sprendimas. Trečiosios šalys pagal apibrėžimą mūsų regione yra Rusija ir Baltarusija“, – Eltai sakė V. Poderys.

Anot parlamentaro, iš kitos sistemos nupirktoje elektroje tokiu atveju įsimaišys ir elektra iš Astravo AE, jei ši sėkmingai bus paleista.

V. Poderys teigė, jog yra labai gaila, kad nėra vienybės tarp Baltijos šalių, tačiau tikino, kad galimybių susitarti su latviais dar yra.

„Vienaip ar kitaip susitarti su latviais lieka tikimybė. Tikiu, kad tiek užsienio reikalų, tiek energetikos ministrai tuo užsiims skubiai. Šio sprendimo neužtenka, nes AST turi ieškoti kelių, kaip kartu su Estija ir Lietuva tai realizuoti. Tai nėra taip paprastai, kad paėmė ir nutarė, ir viskas aišku“, – Eltai sakė V. Poderys.

Virgilijus Poderys

Tuo tarpu Estijos pozicija šiuo klausimu nėra aiški. Seimo nario teigimu, dar pavasarį estai taip pat ieškojo būdų, kaip prekiauti Astravo AE gaminama elektra.

„Labai įdomu, ką estai galvoja, nes pavasarį buvo žinių, kad ir jų dalis energetikų ieškojo kelių, kaip čia būtų galima prekiauti. Labai įdomu, kokia bus vieninga ir oficiali jų pozicija, kurios aš nežinau dabar“, – sakė V. Poderys.

„Kad nėra vieningumo, tokie nuogąstavimai visada buvo“, – pridūrė V. Poderys.

ELTA primena, kad Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.