Pernai Lietuvoje įkurtos įmonės „European Energy Lithuania“ atstovas Andrius Čypas sako, jog bendrovė į Lietuvą nusprendė ateiti, nes čia investuoti nėra rizikinga.
„Lietuva, kaip šalis, patikima investuoti. Čia pagrindinis kriterijus, kuris lėmė atėjimą į Lietuvą. Ir Lietuvos planai atsijungti nuo trečiųjų šalių. Kaip žinia, kol kas į Lietuvą importuojama apie 60 proc. elektros iš kitų šalių“, – BNS teigė jis.
A. Čypas neatskleidė būsimų investicijų apimties, tuo metu A. Radavičius sako, kad investicijos į 1 MW vėjo jėgainę siekia apie 1 mln. eurų. Tokiu atveju visos planuojamos danų investicijos siektų apie 500 mln. eurų.
Pasak A. Čypo, parkų statybos galėtų prasidėti po dvejų metų. Jo teigimu, labiau orientuojamasi į centrinę Lietuvos dalį, statybos jau planuojamos Rokiškio, Anykščių, Raseinių rajonuose, ieškoma ir daugiau teritorijų.
„Pasirenkamos vietos neatsitiktinai, pagal geresnius vėjo koridorius. (...) Atsižvelgiama į mažiau apgyvendinamas teritorijas, kad nekiltų konfliktų su gyventojais, ir dėl gyvūnų, kad nebūtų problemų“, – BNS sakė jis.
Anykščiuose – konfliktai su gyventojais
Rokiškio rajone „European Energy“ planuoja plėtoti maždaug 70 MW galios vėjo jėgainių parką. Numatoma, kad jis įsikurtų 203 hektarų plote.
„Vasario mėnesį Rokiškio taryba davė leidimą jiems ruošti specialiuosius planus, aplinkosaugos leidimus. Jų planas, man atrodo, 15 jėgainių, dabar jie leidimų gavimo etape“, – BNS sakė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas.
Anot jo, tokio lygio projektas rajone – pirmasis.
Anykščių rajono mero pavaduotojas Dainius Žiogelis sakė, kad įmonė kol kas nesikreipė dėl statybos leidimo. Skelbiama, kad ji Staškūniškio apylinkėse planuoja statyti iki 15 vėjo jėgainių po 4,5 MW galios kiekvieną.
Pasak D. Žiogelio, kol kas bendrovė tvarko dokumentus, tačiau gyventojai priešinasi būsimai jėgainių parko statybai.
„Teisės aktai numato mažas sanitarines zonas, jie į tas teisėtas zonas įtelpa su savo planais, bet vietinių gyventojų nepasitenkinimas yra. (...) Interesus reikia suderinti visų pusių, nes teisiškai, jeigu bus viskas teisėta ir pateiks prašymą, visus dokumentus suderintus, savivaldybė neturi teisės neišduoti statybos leidimo“, – BNS sakė D. Žiogelis.
„Norime, kad įvyktų geranoriškas susitarimas, ir ta įmonė žada kompensacijas ir bendruomenei, vietiniams gyventojams“, – pridūrė jis.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus patvirtino, kad gautas bendrovės prašymas statybai, tačiau sprendimo kol kas nėra.
Abejoja dėl užmojų, mato rizikų
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas A. Radavičius sako abejojantis dėl danų užmojų vystyti 500 MW vėjo jėgainių parkus, nes Lietuvoje yra tam tam tikrų apribojimų.
„Mes laukiam aukcionų (technologiškai neutralių aukcionų – BNS), aukcionai bus dėl priedo prie rinkos kainos, tai yra tam tikras skatinimas. Aukcione parduodama galia yra 300 gigavatvalandžių – maždaug 100 MW. Rinkos sąlygomis statyti yra kitas dalykas, bet šiai dienai, manau, nepalanku rinkos sąlygomis statyti, nes bankai reikalauja ilgalaikių elektros supirkimo sutarčių“, – BNS sakė A. Radavičius.
„Galbūt yra atskirų atvejų, fondų, kurie žiūri paprasčiau negu bankai ir galėtų finansuoti projektus, bet Lietuva yra nedidelė, šiandien turim 540 MW per visą Lietuvą, ir kai kažkas sako, kad nori 500 MW pastatyti, kyla abejonių“, – pridūrė jis.
A. Radavičius taip pat mano, jog dėl pasikeitusios tvarkos gamintojams ir investuotojams kyla daugiau rizikų.
Anot jo, anksčiau aukcioną laimėjęs gamintojas gaudavo didesnį tarifą, elektra būdavo iš jo superkama, jis nebuvo atsakingas už elektros balansavimą, prijungimo kaštai buvo iš dalies kompensuojami.
„Dabar viskas – tiek balansavimo karštai, tiek prijungimo kaštai, tiek rizika susijusi su prekyba rinkoje, su mažų kainų rizika rinkoje, viskas atitenka gamintojui. Netgi daugiau -pagal naują aukcionų tvarką gamintojas, einantis į aukcioną, turės įsipareigoti gaminti tą kiekį, kurį jis laimes aukcione, ne mažiau negu 80 proc. to kiekio. Jeigu blogi metai, blogai vėjas pūtė, mažiau pagamino, jam gali už tai grėsti bauda“, – sakė A. Radavičius.
Pastaraisiais metais vėjo jėgainių parkų plėtra Lietuvoje buvo kiek sulėtėjusi, nes pirmasis aukcionų etapas vyko dar 2011-2015 metais, jo metu paskirstytos kvotos jau išnaudotos. Šių metų kovą vėjo jėgainės sugeneravo rekordiškai daug – 174 GW elektros.
Lietuvoje veikia daugiau nei 20 vėjo parkų, o bendra instaliuota jų galia siekia daugiau kaip 500 MW.
„European Energy Lithuania“ įsteigta praėjusių metų rugpjūtį, jai vadovauja vienas iš bendrovės įkūrėjų danas Knudas Erikas Andersenas, nurodoma Registrų centre. 100 proc. jos acijų valdo Danijos „European Energy“.
„European Energy“ yra išvysčiusi daugiau kaip 1 tūkst. MW vėjo ir saulės jėgainių. Šiuo metu ji stato parkus Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje, Brazilijoje ir Meksikoje.
Nuo 2004-ųjų veikiančios „European Energy“ pajamos 2017 metais siekė 186,7 mln. eurų.