Trečiadienį Seime svarstytas klausimas dėl valstybės institucijų pasiruošimo ir veiksmų branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Bendrame Energetikos ir darnios plėtros komisijos bei laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje kalbėjęs E. Geda pasakojo, kad pernai Vyriausybės nutarimu patvirtintas apsaugos planas.

„To plano nuostatos buvo išbandytos valstybinio lygio stalo pratybose. Didelis dėmesys skirtas gyventojų pasirengimo nelaimėms platformai, kad būtų teikiama informacija gyventojams prieš įvykį, įvykio metu ir po įvykio apie tai, kaip elgtis, į kokius reikalus labiausiai atsižvelgti.

Taip pat valstybės rezervų civilinės saugos priemonių atsargų kaupimo kiekiai buvo pakoreguoti, bet ta informacija nėra vieša.“, – pasakojo jis.

E. Geda dėstė, kad gyventojai apie avariją gali sužinoti trimis kanalais: kaukia sirena, atėjo žinutė į mobilųjį telefoną arba per radiją ir televiziją buvo toks pranešimas.

„Jei dabar įvyktų nelaimė, reikėtų pranešti žmonėms, per visas šias priemones tuoj pat išplatintume žinutę. Gavus tokią žinutę, gali būti trys veiksmai: eiti į vidų, likti viduje, sekti informaciją. Tai yra pasaulinio lygio praktika, kaip komunikuoti gyventojams.

Likti viduje, nes užterštumas ten nepasiekia tiek, kiek būnant išorėje. Jokiu būdu nereikia pulti evakuotis, nes gali būti, kad bus lauke nesaugu. Kaip elgtis, kur slėptis, kaip vartoti priemones, preparatus – viskas sudėta“, – dėstė PAGD atstovas.

Kalbėdamas apie kalio jodido preparatus, jis nurodė, kad dėl jų vartojimo rekomendaciją būtų skelbiama gavus informaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).

E. Geda sakė, kad valstybės ir savivaldybių institucijos vis dar ruošiasi įgyvendinti nutarimo nuostatas.

„Šiais metais numatome turbūt vienas didžiausių pratybų nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kurios bus skirtos Baltarusijos teritorijoje esančios atominės elektrinės avarijai. Tikrinsime gyventojų informavimo ir perspėjimo funkciją, evakavimo funkciją, jodo profilaktikos funkciją, sanitarinio švarinimo funkciją, dezaktyvavimo funkciją, žvalgybą ir kitus institucinius dalykus“, – sakė jis.

Posėdyje taip pat dalyvavęs Radiacinės saugos centro (RSC) ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas nurodė, kad avarijos atveju SAM teiktų rekomendacijas dėl skubių apsaugojimo, radiacijos apsaugojimo ir ilgalaikių apsaugojimo veiksmų.

„Mes būsime ta institucija, kuri teiks informaciją SAM, ką reikėtų daryti. Šias rekomendacijas teiksime pagal gautą informaciją apie avarijos klasę, automatinių stotelių duomenis, kurias galime stebėti visą laiką.

Be to, yra patvirtintos higienos normos, kurios nustato bendruosius ir operatyviuosius apsaugojimo veiksmų taikymo kriterijus. Kitaip sakant, apšvitos dozes, kurias galime įvertinti, ir kurias viršijus, reikia kažką daryti – slėptis, evakuotis ar dar kažką“, – pasakojo J. Žiliukas.

RSC specialistas sakė, kad rekomendacijos taip pat būtų teikiamos dėl to, kokią kvėpavimo takų apsaugą reikėtų taikyti, kada taikyti skydliaukės blokavimą stabiliuoju jodu ir t.t.

„Dar yra dezaktyvavimo reikalavimai – radionuklidais užteršto maisto, vandens vartojimo apribojimai. Ankstyvieji apsaugojimo veiksmai – teiktume rekomendacijas, kada reikėtų laikinai gyventojus perkelti iš atitinkamų teritorijų. Ilgalaikė radioaktyviomis medžiagomis užteršto maisto stebėsena, monitoringas, apribojimas, jei reikia.

Koordinuojame radiacinę žvalgybą. Yra grunto mėginių paėmimas, tyrimų duomenų perdavimas, iš visų institucijų surenkama informacija, jos analizė ir jos pagrindu teikiamos rekomendacijos“, – kalbėjo J. Žiliukas.

Astravo AE statoma apie 50 kilometrų nuo sostinės Vilniaus. Pirmąjį jėgainės reaktorių planuojama paleisti šių metų rudenį.

Baltarusijai priekaištaujama dėl to, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų, tačiau vietos valdžia priekaištus atmeta.