Šalies ministrų kabinetas penktadienį patvirtino energetikos politiką, kurioje teigiama, kad Japonijos laukia neatidėliotinas uždavinys – mažinti nuo iškastinio kuro priklausomų energetikos įmonių emisijas, o trūkstamą energiją kompensuoti švaresne branduoline energija.
Naujoji politika patvirtinta tuo metu, kai visoje Japonijoje pamažu vėl įjungiami branduoliniai reaktoriai, kurie buvo išjungti įvedus griežtesnius saugos standartus, nors po Fukušimos avarijos pasigirdo nuomonių, jog branduolinės energijos vertėtų visai atsisakyti.
Japonija siekia, kad atsinaujinančios energijos dalis visoje šalyje nuo 16 proc. išaugtų iki 22–24 proc. iki 2030 metų, o branduolinės energijos dalis nuo vos 3 proc. 2017-aisiais išaugtų iki 20–22 procentų.
Dokumente teigiama, kad Japonijos energetikos įmonės labiau priklauso nuo iškastinio kuro nei JAV ir Europoje. Anglys ir gamtinės dujos sudaro 74 proc. Japonijos energijos.
Branduolinė energija sudarė maždaug trečdalį Japonijos energijos iki 2011 metų, kai stiprus žemės drebėjimas ir cunamis sugadino Fukušimos-Dajiči atominės elektrinės aušinimo sistemas, o trijuose reaktoriuose įvyko sprogimai.
Nepaisant vyriausybės užmojų, susijusių su branduoline energija, reaktorių, kurie buvo išjungti po Fukušimos avarijos, įjungimo procesas vyksta lėtai, nes vadovaudamosi po minėtos nelaimės įsigaliojusiais griežtesniais standartais, branduolinės energijos reguliavimo institucijos daugiau laiko skiria patikrinimams.
Tuo tarpu energetikos įmonės pasirinko atsisakyti pasenusių reaktorių vietoj to, kad investuotų į papildomas saugos priemones.
Japonijoje numatyta išmontuoti beveik pusę iš 54 reaktorių, o per laikotarpį nuo avarijos dienos pradėjo veikti vos 9 reaktoriai.
Lėtas reaktorių įjungimo procesas Japonijoje lemia dideles susikaupusio plutonio iš panaudoto kuro atsargas.
Stringant šalies kuro perdirbimo programai, Japonija ėmėsi mažinti 47 tonų atsargas degindama plutonį įprastiniuose reaktoriuose. Šiuo metu susikaupusio plutonio pakaktų pagaminti apie 6 tūkst. atominių bombų.
Visgi atsargos nemažėja, o ekspertai ragina imtis drastiškesnių veiksmų, kad jos būtų sumažintos, ir kritikuoja Tokiją dėl to, kad tokioje aplinkoje Japonijos raginimai dėl branduolinio ginklo neplatinimo praranda svarumą.
Apie 37 tonos panaudoto kuro iš Japonijos yra saugomos Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur jis buvo perdirbtas, nes Japonijai trūksta pajėgumų tai padaryti savo šalyje.
Japonijos pagrindinė perdirbimo įmonė, įsikūrusi Rokašo kaime ir sauganti dar nepradėtą perdirbti plutonį ir panaudotą kurą, teigia, kad 10 tonų Japonijoje saugomų tonų atidžiai stebi Tarptautinė atominės energijos agentūra ir kad nėra jokios platinimo rizikos.
Šią savaitę vyriausybei pateiktose rekomendacijoje fondas „Sasakawa Peace Foundation“, atliekantis tyrimų veiklą, pareiškė, kad Japonija turėtų drastiškai sumažinti atsargas iki 2–3 tonų, o jų stebėjimą turėtų vykdyti Tarptautinė atominės energijos agentūra, taip užtikrindama Tokijo įsipareigojimą tarptautinei bendruomenei dėl taikaus branduolinės energijos naudojimo.
Fondo parengta rekomendacija yra gerokai griežtesnė nei praėjusių metų vyriausybės gairės, numatančios viršutinę 47 tonų atsargų ribą ir įsipareigojimą galiausiai sumažinti atsargas iki nepatikslinto dydžio.