Valstybinė energetikos inspekcija DELFI pateikė duomenis, kad 2016 m. gegužės pirmąją dieną, energiją iš saulės gaminančių vartotojų skaičius siekė 132 ( bendra įrengtoji galia 1028,03 kW). Po metų šis skaičius išaugo iki 305 ( bendra įrengtoji galia 2214,01 kW), o dar po metų – iki 562 ( bendra įrengtoji galia 3906,39 kW). 2019 metais gegužę jau užfiksuotas 2,5 karto didesnis vartotojų skaičius – 1422 (10082,73 kW).

Ne išimtis ir verslininkai. Vis daugiau yra juridinių asmenų, kurie įrengia saulės jėgaines. Jei 2017 m. buvo išduoti 92 leidimai juridiniams asmenims (bendra įrengtoji galia 3945,04 kW), tai po metų jau buvo 195 (11652,87 kW), o šių metų gegužę – 336 (24554.23 kW).

„Daugiausia gaminančių gyventojų, kurių įrengtoji galia didesnė kaip 5 kW yra Vilniaus mieste ir rajone – 190, Kauno mieste ir rajone – 111, Klaipėdos mieste ir rajone – 60, Mažeikių rajono savivaldybėje – 46, Panevėžio mieste ir rajone – 31, Šiaulių mieste ir rajone – 29, mažesnėse savivaldybėse yra tik po keletą minėtų saulės jėgainių. Duomenys apie elektrinių, kurių galia yra iki 5 kW pasiskirstymą pagal regionus nesisteminamas. Vidutinė įrengtoji galia yra apie 7 kW.
Išduodamų leidimų skaičius didėja ir per paskutinį laikotarpį išduodama daugiau kaip 90 leidimų per mėnesį bei įvertinus taikomas kompensavimo priemones, išduodamų leidimų skaičius turėtų išaugti“, – nurodė Inspekcijos viršininkas Alvydas Masiulis.

Jis pridėjo, kad kiti alternatyvūs energijos gamybos būdai būtų vėjo energija, hidroenergija, tačiau tarp gyventojų tai yra tik pavieniai atvejai.

Tikisi dar spartesnio augimo

Energetikos ministerijos atstovai komentuodami DELFI prognozavo, kad vertinant fizinių asmenų Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateiktų paraiškų, dėl paramos saulės elektrinių įrengimui gyvenamosios arba sodo paskirties pastatuose, teikimo aktyvumą, o taip pat juridinių asmenų planuojamas įrengti saulės elektrines, šiais metais galėtų būti įrengta apie 2000–2500 naujų saulės elektrinių. Neatmetama, kad skaičius iš tikrųjų bus ir dar didesnis.

„Vertinant technologijų atsiperkamumą, panaudojimo paprastumą, šiuo metu gyventojų individualiems elektros energijos poreikiams tenkinti tinkamiausia technologija yra saulės fotovoltinės elektrinės“, – pridedama atsakymuose.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis taip pat pridėjo, kad šiuo metu iš alternatyvių energijos šaltinių, geriausias variantas gyventojui – saulės energetika. O sparčiam vartotojų skaičiaus didėjimui didžiausią įtaką padarė valdžios teikiamos kompensacijos.

Energetikos ministerija informuoja, kad praeitais metais saulės elektrinių ir kitų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų diegimui buvo skirta apie 3,3 mln. Eur. Šiais metais vien saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose bus skirta 4,5 mln. Eur.

Saulės elektrinė „Grindoje“
Foto: „Grinda“ nuotr.

„Gegužės 10 d. startavo pirmasis kvietimas pagal Energetikos ministerijos priemonę. Pagal priemonę planuojama skelbti keturis kvietimus, siekiant kasmet tolygiai paskirstyti lėšas ir tuo pačiu optimizuoti paraiškų srautą. Atskirų kvietimų sumas galima didinti ar mažinti, nekeičiant bendro priemonės biudžeto dydžio.

Ateityje, įvertinus paraiškų srautą, likusį laiką iki šios finansinės perspektyvos pabaigos bei turint laisvų neinvestuotų ES fondų lėšų, bus galima svarstyti pačios priemonės biudžeto padidinimą. Taip pat, jei priemonė bus paklausi, ją galima būtų svarstyti įgyvendinti ir dar kitoje finansinėje perspektyvoje“, – komentuoja ministerija.

Informuojama, kad saulės elektrinės su įrengimu kaina, priklausomai nuo saulės modulių gamintojo, svyruoja tarp 1000 – 1500 Eur už 1 kW su PVM.

„Šiuo metu fiksuoto dydžio išmoką, kuri bus mokama už 1 kW įrengtosios saulės elektrinės galios, sudaro 323 Eur. Pavyzdžiui, įrengus 3 kW galios saulės elektrinę, kurios kaina yra 3000 Eur, galima bus atgauti 969 Eur. Reikia pažymėti, kad elektrinės 1 kW įrengimo kaina neturi įtakos fiksuotam išmokos dydžiui, tad gyventojai gali rinktis įrangą pagal savo finansines galimybes.

Saulės elektrinės atsipirkimui įtaką daro nemažai faktorių: įrengimo kaina, paramos dydis, elektros energijos kaina, pagamintos elektros energijos momentinis suvartojimas ir susigrąžinti elektros energijos kiekiai iš tinklų. Tačiau įvertinus visus šiuos faktorius, saulės elektrinės su parama atsipirkimo laikotarpis gali siekti apie 7–9 metus. Reikia pažymėti, kad investicijų atsipirkimas į saulės elektrinę yra greitesnis tuomet, kai pagaminta elektros energija suvartojama iš karto“, – komentuojama portalui DELFI.

Valstybinė energetikos inspekcija nurodė, kad internete yra skaičiuoklė, kurioje nurodžius metinį elektros energijos suvartojamą kiekį galima apskaičiuoti, kokios galios saulės elektrinės jums reiktų ir kiek ji kainuotų. Pavyzdžiui, jeigu per metus suvartojama 5000 kWh elektros energijos, tuomet reikėtų 5kWh saulės, preliminari kaina galėtų siekti nuo 5,5 tūkst. eurų. Skaičiuojama ir ekonominė nauda: įsirengus saulės elektrinę už 5 500 Eur, teigiama, kad yra galimybė sutaupyti 11 419 Eur per 30 metų. Skaičiuoklę galima rasti čia.

Daugiabučių gyventojų laukia pokyčiai

Valstybinė energetikos inspekcijos viršininkas A. Masiulis taip pat informavo, kad įrengtų saulės jėgainių ant daugiabučių atvejai – pavieniai. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis DELFI papasakojo, kad daugiabučiuose gyvenančiųjų pokyčiai laukia jau šiemet. Tikimasi, kad dar šioje Seimo sesijoje bus priimti sprendimai, kurie leis daugiabučių gyventojams įsirengti saulės elektrines soduose, o pagamintą energiją naudoti daugiabutyje. Taip pat pati biurokratinė procedūra turėtų būti supaprastinta.

Energetikos ministerija nurodo, kad naujais pokyčiais norima sudaryti palankias sąlygas daugiabučių gyventojams patiems pasigaminti elektros energiją ir taip palaipsniui mažinti sąskaitas už elektrą. Vienas iš pasiūlymų – sudaryti sąlygas elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje.

„Pavyzdžiui, daugiabučių namų gyventojai galės vartoti atsinaujinančią elektros energiją, kuri yra pagaminta nutolusiuose žemės sklypuose įrengtose elektrinėse. Iki šiol daugiabučių gyventojai tokias elektrines galėjo įsirengti tik ant daugiabučio namo stogo, tačiau dėl riboto ploto ir kitų techninių apribojimų, tokios elektrinės nepagamindavo pakankamai elektros energijos, kad galėtų reikšmingai sumažinti gyventojų sąskaitas už elektrą.

Vyriausybė pritarė, kad gyventojų, kurie nori tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti plėtojamos bei įrengiamos trečiųjų asmenų. Tai reiškia, kad individualaus ar daugiabučio namo gyventojai galėtų įsigyti savo elektros energijos vartojimo poreikius tenkinančią elektrinės įrengtąją galią iš atsinaujinančios energetikos projektus plėtojančių asmenų. Tokioje elektrinėje pagaminama elektros energija būtų patiekiama į tinklą, o kiekvienas gyventojas galėtų iš tinklo susigrąžinti sutartą kiekį elektros energijos, sumokėdamas tik tam tikrą nustatytą pasinaudojimo elektros tinklais mokestį.

Tokia sistema leis elektros energiją gaminančiais vartotojais tapti ne visam daugiabučiui, o individualiems butų gyventojams nepriklausomai nuo kitų daugiabučio namo gyventojų sprendimo. Jie galės arba įsirengti elektrines jiems priklausančiuose žemės sklypuose, pavyzdžiui, sodybose ar sodo sklypuose, arba galės išsipirkti jų poreikius tenkinančią elektrinės galią iš atsinaujinančios energetikos projektus vystančių asmenų“, – buvo rašoma anksčiau platintoje Energetikos ministerijos informacijoje.

Saulės elektrinė Lietuvoje / Nogrid nuotr.
Foto: Bendrovės archyvas

Taip pat siekiant supaprastinti mažos galios (iki 30 kW) elektrinių įrengimo procedūras, siūloma atsisakyti dalies leidimų bei diferencijuoti elektrinių prijungimo prie elektros tinklų mokestį

Seimui pritarus, tokie pasiūlymai įsigaliotų nuo 2019 m. spalio 1 dienos.