Ar Lietuva pasirengusi galimam Maskvos šantažui, jeigu Kaliningradas nuspręstų mus atriboti nuo elektros jungčių su Europa?
„Nord Pool“ sistemoje paskelbtame Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pranešime nurodoma, kad nuo gegužės 22 iki 25 dienos prekybos pralaidumai tarp Lietuvos ir Kaliningrado bus nuliniai.
DELFI laidoje energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sakė, kad šį žingsnį reikėtų vertinti itin rimtai. Jo teigimu, vienas rodiklis žymi itin svarbų dalyką – uždarius komercinius pralaidumus į Karaliaučių, esant tam tikriems ribojimams su Baltarusija, ženkliai pakilo elektros kainos.
„Aš manau, kad tai yra žingsnis, kuris žymi galimus rimtus geopolitinius įvykius. Visų pirma, dėliokime faktus. Karaliaučius vykdo izoliuotą elektros sistemos bandymą, atrodo, kiek mes matome, kad tas bandymas yra sėkmingas. Tai reiškia, kad Karaliaučius gali dirbti izoliuotai ir Baltijos šalys gali būti išjungtos iš BREL žiedo, paliktos savarankiškam gyvenimui. Ar jos tam pasiruošusios, mes nežinome. Mes nežinome, ar galime gyventi normaliomis ar pusiau normaliomis sąlygomis, tokiu režimu. Antras ženklus rodiklis yra tas, kad uždarius komercinius pralaidumus į Karaliaučių, esant tam tikriems ribojimams su Baltarusija, ženkliai pakilo elektros kainos. Reikėtų skaičiavimų, bet galima spėti, kad elektros kaina išaugo iki 30 procentų“, – laidoje „DELFI diena“ sakė Arvydas Sekmokas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys kalbėjo apie tai, kad reikia atskirti prekybinius ir technologinius reikalus.
„Visų pirma, yra prekybiniai reikalai, ir technologiniai reikalai. Kai kalbame apie sinchronizaciją ar desinchronizaciją arba išėjimą iš sistemos, tai mes kalbame ne apie prekybą.
Tai, ką daro Kaliningradas, mes pirmieji paskelbėme turbūt prieš 10-12 metų, dar tuomet, kai ministru buvo ponas Sekmokas. Norint išeiti iš žiedo turi patikrinti, ar tu gali dirbti be to žiedo. Kol kalbėjome ir derinome, Rusija taip pat suprato, kad mes rimtai tai darome. Tada sako, jog gerai, tada ir mes taip darome.
Kol mes deriname, ieškome finansų, jie yra prie pabaigos viso to proceso ir pasiruošimo. Tai, ką galime jausti ir numatyti, galbūt kitąmet ar šiemet, jie gali ir pasakyti: „taip, mielieji kaimynėliai, mes jau esame pasiruošę“. O pagal BREL sutartį, įspėjus prieš 6 mėnesius, atsijungiame. Tai yra didysis signalas, kurį galėtų mums atsiųsti. Tada mes patys turime paklausti, kaip mes esame pasiruošę. Mūsų planas yra 2025 metai, bet čia yra mūsų, o ne jų planas“, – DELFI sakė V.Poderys.
Paklaustas, kiek procentaliai elektros iš „Rusijos salos“ perkame, V.Poderys tikino, kad maždaug 75 procentus importuojame, iš to importo maždaug trečdalis yra iš vadinamųjų trečiųjų šalių: Rusijos arba Baltarusijos.
„Mes neproporcingai daug importuojame ir mažai gaminame. Tai maždaug 75 procentus importuojame, iš to importo maždaug trečdalis yra iš vadinamųjų trečiųjų šalių: Rusijos arba Baltarusijos. Kitaip sakant, pačiame importe yra maždaug trečdalis Rusijos ir Baltarusijos“, – patikslino komisijos pirmininkas.
V.Poderys taip pat pabrėžė, kad iš Rusijos pusės yra labai mažai komunikacijos.
„Tai, ką matome Rusijos pusėje, jie labai mažai komunikuoja. Mažai aiškinasi, jų portaluose taip pat galime rasti labai mažai informacijos. Bet jų praktiniai žingsniai yra labai įspūdingi. Jie padarė, kad ir dujų tiekimo atžvilgiu Kaliningradas yra izoliuotame režime. Jeigu skaitome transporto skiltis, sakoma, kad turime atnaujinti keltus. Tai yra tie signalai, kuriuos gali sudėti į didįjį paveikslą. Jie siunčia užuominas, kad tikrai tame eksklave galėsime dirbti kaip atskira sala visomis prasmėmis: ir tranporto, ir dujų, ir elektros“, – DELFI kalbėjo V.Poderys.
Sekmokas taip pat pabrėžė, kad situacija yra sudėtinga, o dirbti savarankiškai mums būtų labai sunku.
„Manau, kad situacija yra sudėtinga, nes pirminiame sinchronizavimo plane buvo 2020 metai. Tos rizikos jau matėsi tada, gal jos nesimatė taip ryškiai, bet buvo daromi politiniai žingsniai, buvo tariamasi su Europos Komisija, tačiau praktinių žingsnių generacine prasme nebuvo daryta. (…) Dirbti savarankiškai mums būtų sunku, gal net labai sunku. Vien gyventi iš importo, reikia ir techninės priežiūros, pertraukų. Ta situacija šiandien yra sudėtinga ir didžiausią rūpestį kelia mūsų generacijos nebuvimas“, – taip pat sakė A.Sekmokas.
„Laikinų alternatyvų mes iš esmės galime turėti. Laikinos alternatyvos yra labai rimtas rūpestis, kad 9,7,8 blokai būtų pasiruošę labai rimtai dirbti“, – kalbėjo A.Sekmokas.
Baltijos šalių bandymas salos režimu būtinas Lietuvai, Latvijai ir Estijai sinchronizuojant savo tinklus su žemynine Europa. Praėjusį savaitgalį Lietuvoje sėkmingai atliktas dalies elektros sistemos ir generatorių bandymas. Numatyta, kad sinchronizavimas su žemynine Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių. Be to, bus pastatyti 9 sinchroniniai kompensatoriai – kiekvienoje šalyje po 3.
