„JAV požiūriu šis dujotiekis užtikrins ne tik apsirūpinimą dujomis, bet ir padidintą sankcijų riziką“, – sakė R. Grenellas interviu Vokietijos „Focus“ leidiniui.

Jis pabrėžė, kad Europa savanoriškai didina savo priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Šių metų pradžioje R. Grenellas nusiuntė laiškus „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančioms bendrovėms, perspėdamas jas dėl JAV sankcijų grėsmės. Kiek vėliau „Deutsche Welle“ paskelbtame JAV ambasadorių Vokietijoje, Danijoje ir Europos Sąjungoje bendrame straipsnyje Europa raginta atsisakyti šio projekto, akcentuojant tikėtinus neigiamus jo įgyvendinimo padarinius.

Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partnerės jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos. Be to, kelios solidžios Vokietijos bendrovės įgyvendina „Nord Stream 2“ prijungimo prie Vokietijos dujotiekių tinklo projektus.

Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, jog nutrūkus dujų tranzitui per Ukrainą ji išvis liktų be dujų, nes esą ši valstybė iš Europos importuoja tas pačias tranzitu perpumpuotas rusiškas dujas.