„Nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne – mes palaikome šį projektą“, – sakė A.Kramp-Karrenbauer.

Jos žodžiais, Vokietijai, nusprendusiai nuosekliai atsisakyti anglies ir branduolinės energetikos, svarbiausiu energijos šaltiniu tampa dujos.

„Suprantame ir tai, kad šis projektas mūsų kaimynams kelia baimę ir nerimą, ypač Ukrainoje, o taip pat ir Lenkijoje“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.

Ji pabrėžė, kad kanclerė A. Merkel „labai aktyviai kovoja už tai, kad būtų užtikrintas Ukrainos saugumas šiuo požiūriu“.

1,23 tūkst. kilometrų ilgio Rusijos eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą.

„Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas leistų Rusijai nesunkiai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę bei padidinti „Gazprom“ dalį Europos dujų rinkoje.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukęs kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema. Oficialūs Vokietijos vyriausybės vertinimai – priešingi.