Baltarusijos premjero Sergejaus Rumaso balandžio 22 dienos atsakyme Lietuvos premjerui Sauliui Skverneliui rašoma, kad toks pasiūlymas nėra tikslingas.
„Kas dėl jūsų pasiūlymo, išdėstyto kovo 7 dienos laiške, dėl dujinės elektrinės statybos vietoje atominės noriu informuoti, kad Baltarusijos AE statybos projektas yra baigiamajame etape. Jos pertvarkymas į elektrinę, kūrenamą gamtinėmis dujomis, yra netikslingas techniškai ir ekonomiškai“, – rašoma Baltarusijos premjero atsakyme.
Laiške pabrėžiama, kad vienas Astravo AE tikslų yra diversifikuoti Baltarusijos kuro-energetikos balansą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo dujų importo. Pasak Baltarusijos premjero, šiuo metu 95 proc. elektros Baltarusija gauna iš dujinių elektrinių, todėl Astravo AE leis kasmet apie 5 mlrd. kubinių metrų sumažinti dujų sunaudojimą, taip pat gerokai sumažinti jų dalį elektros gamyboje bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
S. Rumasas taip pat rašo, kad pastaraisiais metais Baltarusija modernizavo arba pastatė labai efektyvius dujomis kūrenamus elektros gamybos pajėgumus. Jis taip pat priminė, kad dar 2010 metais Lietuvai buvo oficialiai pasiūlyta dalyvauti statant Astravo AE, – tai esą leistų Lietuvą aprūpinti nebrangia elektros energija, tačiau šitie pasiūlymai, jo teigimu, nebuvo priimti. Dar daugiau, pastaruoju metu Lietuva kviečia visas ES šalis neimportuoti elektros iš Baltarusijos, o tai, anot jo, neatitinka geros kaimynystės dvasios.
„Negaliu sutikti su jūsų laiške išdėstyta nuomone, kad Espo konvencijos šalys pripažino Astravo AE aikštelę netinkamą, o streso testai, kuriuos įvertino Europos Komisija, parodė, kad ji yra nesaugi. Atvirkščiai, Europos specialistai pripažino, kad streso testų rezultatai yra teigiami ir rekomendavo galimas tolesnes priemones, kaip padidinti branduolinį būsimos atominės jėgainės saugumą“, – rašo Baltarusijos premjeras.
S. Rumasas, be kita ko, pakvietė Lietuvą atnaujinti dialogą, kad būtų sukurta bendra grupė, kuri analizuotų Astravo AE ir objektų, susijusių su Ignalinos AE uždarymu, veiklą, taip pat bendros radiacinio monitoringo sistemos sukūrimą.
Premjeras S. Skvernelis kovo 7 dieną pasirašė laišką S. Rumasui ir pasiūlė pakeisti Astravo atominę elektrinę į dujų jėgainę, kuriai dujos galėtų būti tiekiamos per terminalą Klaipėdoje ir būsimą Lietuvos- Lenkijos dujotiekį.
Premjero kritikai teigė, kad planas yra nerealus nei techniškai, nei politiškai, ir siejo jį su S. Skvernelio dalyvavimu prezidento rinkimuose.
Vasario pradžioje Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo) šalys Ženevoje paskelbė, kad Astravo AE statybų aikštelė buvo parinkta netinkamai, pažeidžiant konvenciją.
2018 metų liepą EK oficialiai paskelbus Astravo AE streso testų peržiūros ataskaitą, Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) teigė, kad ji atskleidė nemažai projekto trūkumų. Testus 2016 metais atliko pagrindinio jėgainės rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomprojekt“.
Minskas nuolat atideda pirmojo AE reaktoriaus įjungimo datą – dabar ji numatyta šių metų rudenį.
Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos jėgainės kritikė ir pernai pripažino Astravo AE nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Minskas tokią kritiką atmeta.
Lietuva žada blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti projektą. Tačiau kitos Europos šalys nesutiko su Lietuvos pasiūlymu imtis platesnio boikoto.