„Žinant mūsų Lietuvos automobilių parko struktūrą, amžių ir mūsų šalies gyventojų perkamąją galią, vien orientuotis į naujus automobilius ir papildomus mokesčius arba kitokias sankcijas, manau, kad yra neteisinga, o šitas būdas leis žmones paskatinti atsisakyti labai taršių automobilių, įsigyti nebūtinai naują, bet naujesnį, mažiau taršų automobilį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė ministras pirmininkas.
Premjeras pridūrė, kad kompensacija yra pakankamai didelė, todėl žmonėms turėtų padėti nuspręsti dėl taršaus automobilio atsisakymo, jie taip pat gaus tam tikrą pinigų sumą už automobilio atidavimą utilizavimui.
Kokie automobiliai bus laikomi taršiais ir už kokius bus mokama kompensacija, pasak S. Skvernelio, dar neaišku. Aiškus šiuo metu tik pats principas.
„Kaip veiks mechanizmas, nuspręs Aplinkos ministerija, greičiausiai tai bus reguliuojama ministro teisės aktų ar Vyriausybės gal reikės, tačiau pats principas yra labai aiškus“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak ministro pirmininko, skatinamosios priemonės skyrimas yra bandymas, kurio rezultatus bus galima apžvelgti kitais metais ir tada atitinkamai, jei reikės, priimti pakeitimus.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurį parengė AM.
Kaip posėdžio metu teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pagrindiniai sektoriai, į kuriuos orientuotas šis planas, yra transporto, šilumos gamybos, žemės ūkio, naftos perdirbimo, saugojimo ir paskirstymo.
Planas bus teikiamas Europos Komisijai (EK).
Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė šiam planui pritarė kovo 10 d. vykusiame pasitarime. Ministras pirmininkas S. Skvernelis jame klausė aplinkos ministro, kokios kompensacijos plane numatytos gyventojams, atsisakantiems taršių automobilių.
Aplinkos ministras K. Mažeika atsakė, kad kompensacija per pirmąjį etapą galėtų siekti apie tūkstantį eurų.
„Bendrai numatyta suma visai priemonei yra 30 mln. eurų. Ministerijoje diskutavome ir, manau, kad turėtų būti apie 1 tūkst. eurų (kompensacija. – ELTA), kad žmones pirmame etape motyvuotume“, – sakė K. Mažeika.
Planas EK turėjo būti pateiktas dar balandžio 1 dieną, dėl vėlavimo prieš Lietuvą gali būti pradėtos teisminės procedūros.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas – apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, kietųjų dalelių ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, siekiant įgyvendinti Lietuvai iškeltus iki 2020 m. ir 2030 m. tikslus, taip pat siekiant valdyti iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.
Pernai liepą AM pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Premjeras S. Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.
Šių metų kovo 1 d. AM Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.
Planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir gali būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
