„Mūsų du didžiausi vykdomi projektai – Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės – vykdomi laikantis grafiko ir planuojama, kad jos pradės veikti 2020 metais (...) Abi jėgainės pastebimai prisidės prie energijos gamybos portfelio. Šiuo metu negalime komentuoti konkrečių skaičių, kurių tikimasi“, – internetiniame seminare pristatydamas grupės rezultatus teigė jos vadovas Darius Maikštėnas.
Pasak jo, kaip ir tikėtasi, 2018 metai buvo kupini iššūkių, bet grupės rezultatai atitinka planus. Kaip vieną sėkmingiausių veiklų jis įvardijo žaliosios energetikos plėtrą.
„2018-ieji buvo aktyvūs ir sėkmingi metai plėtojant žaliosios energetikos verslą. Įsigijome du veikiančius vėjo parkus Lietuvoje – „Vėjo gūsis“ ir „Vėjo vatas“, – kurių bendra galia yra 34 megavatai (MW). Šis įsigijimas beveik padvigubino mūsų turimą instaliuotą galią iki 76 MW ir leido tapti antru pagal dydį vėjo operatoriumi Baltijos šalyse“, – sakė D. Maikštėnas.
„Lietuvos energija“ pastaruoju metu taip pat įsigijo vėjo jėgainių parko projektą Lietuvoje „VVP Investment“ (60 MW parkas turėtų būti baigtas 2022 metais) bei pasirašė susitarimą dėl projekto Lenkijoje – jis turėtų būti baigtas 2021 metais – įsigijimo.
Pernai lapkritį skelbta, kad „Lietuvos energija“ ketina įsigyti apie 50 megavatų (MW) galios vėjo parko projektą iš Lenkijos vėjo ir saulės jėgainių parkų vystymo bendrovės „Wento“. Įmonės pasirašė sąlyginę sutartį. Grupė tuomet teigė, kad tai bus pirmasis jos pastatytas vėjo jėgainių parkas.
„Lietuvos energija“ pernai patyrė 7,9 mln. eurų audituotą konsoliduotą grynąjį nuostolį (2017 metais gavo 93,5 mln. eurų grynojo pelno), jos pajamos didėjo 13,9 proc. – iki 1,254 mlrd. eurų (2017 metais – 1,1 mlrd. eurų).