Įdiegus išmaniuosius skaitiklius, pasak ESO pranešimo, bus užtikrintas efektyvesnis skirstymo tinklo valdymas: minimizuotos vagysčių galimybės, tikslesnės investicijos į tinklą, optimizuoti skaitiklių priežiūros ir rodmenų nurašymo kaštai bei kitos šiuo metu ESO patiriamos sąnaudos.

Preliminariais skaičiavimais, finansinės naudos per visą laikotarpį gali siekti iki 250 mln. eurų.

Tuo metu, pasak ESO, taip pat atsiras galimybė taupyti ir naudoti mažiau energijos. Kaip parodė ESO vykdytas bandomasis projektas, įdiegus išmaniuosius skaitiklius, stebimi energijos vartojimo mažėjimai. Per ESO vykdytą bandomąjį projektą klientai vidutiniškai naudojo 6 proc. mažiau elektros energijos, kas per visą išmaniųjų skaitiklių gyvavimo laikotarpį gali sudaryti iki 200 mln. eurų.

ESO teigimu, įdiegus išmaniuosius skaitiklius, fiksuojant vartojimą 15 minučių tikslumu, bus įgalinta konkurencija: nepriklausomi tiekėjai galės geriau konkuruoti paslaugomis, jų kokybe, kainomis ar kitais individualiais sprendimais.

Šiuo metu su VKEKK yra derinami naudų ir investicijų pagrindimo dokumentai bei skaičiavimų prielaidos. Skaičiavimai juose parengti įvertinus aktualią kitų šalių patirtį, apklausas, pilotinio projekto rezultatus, anksčiau atliktų vertinimų informaciją.

ELTA primena, ESO iki 2023 metų planuoja nupirkti ir visiems šalies elektros energijos vartotojams įrengti apie 1,6 mln. elektros energijos išmaniųjų skaitiklių, valdomų nuotoliniu būdu. Įmonė skaičiuoja, kad išmaniosios apskaitos diegimo Lietuvoje projekto vertė gali viršyti 200 mln. eurų.

Diegti išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus gyventojams, esant teigiamiems išlaidų ir naudos analizės rezultatams, numatyta Vyriausybės patvirtintame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos Įgyvendinimo priemonių plane. Pagal šį dokumentą, įgyvendinti projektą turėtų Energetikos ministerija, ESO ir Kainų komisija.

Kol kas Lietuva yra viena iš paskutiniųjų ES valstybių, vis dar neturinčių įdiegtos išmaniosios apskaitos.