Latvija, Estija ir Suomija neseniai jau pasirašė sutartis dėl bendros rinkos, tačiau, ekspertų teigimu, Lietuvai dar yra laiko suspėti „į traukinį“.

Lietuvos dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ teigimu, nuo 2020 metų Lietuva siūlo tris esminius pokyčius dujų perdavimo kainodaroje: nulinę kainą jungtyje tarp Latvijos ir Lietuvos, dujų įleidimo iš Baltarusijos taške taikyti tokias pat kainas, kokias įleidimo taškuose taikys Latvija, Estija ir Suomija, o Klaipėdos SGD terminalo dujų įleidimo taške – 75 proc. nuolaidą.

Pasak „Amber Grid“, siūlydama iki 2022 metų neapmokestinti dujų srautų tarp Lietuvos ir Latvijos, Lietuva atveria didesnes galimybes kitoms šalims pasinaudoti SGD terminalu, o Lietuvai būtų pigiau naudotis Inčukalnio dujų saugykla. Po 2022 metų, tikimasi, dujų rinka jau būtų visiškai integruota.

Latvijoje – aukšto lygio grupės posėdis

Rygoje pirmadienį vyksta Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupės, atsakingos už regioninės Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos sukūrimo procesą, posėdis, pranešė Energetikos ministerija.

Grupėje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos ministerijų, reguliuotojų ir dujų perdavimo įmonių atstovai.

„Susitikimo metu aptariama regioninės rinkos formavimo eiga. Taip pat bus pristatyti Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemos operatorių diskusijos rezultatai dėl 2019 metų vasario mėnesį Lietuvos pateikto pasiūlymo prisijungti prie Latvijos, Estijos ir Suomijos bendros dujų tarifų zonos nuo 2020 metų“, – BNS komentavo energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Pasak jos, tikimasi, kad Latvijos, Estijos ir Suomijos atstovai pritars Lietuvos pasiūlymui.

„Lietuva siekia integruotis į bendrą Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinką. Tačiau Lietuva laikosi pozicijos, kad integracija turi vykti visoms šalims naudingomis sąlygomis“, – aiškina ministerija.

„Amber Grid“ teigimu, kovo pabaigoje Baltijos šalių ir Suomijos operatorių vadovai jau aptarė Lietuvos pateiktą prisijungimo prie rinkos tarifų zonos pasiūlymą.

„Partneriai paprašė papildomai pateikti Lietuvos siūlymo efektų analizę (scenarijus). Partneriai aiškinasi, kokia galėtų būti jo nauda ir rizika jų rinkoms įvairiais scenarijais“, – BNS komentavo „Amber Grid“.

Pasak bendrovės, tikimasi, kad partneriai apsispręs iki vasaros, kai bus nustatomos 2020 metų dujų perdavimo kainos. Tuomet pasibaigs Kainų komisijos paskelbta vieša konsultacija dėl šių kainų metodikos.

Ekspertai: dar ne vėlu prisijungti

Tarptautinių energetikos projektų ekspertas Vidmantas Jankauskas teigia, kad Lietuva nėra nuošalyje. Lūžio momentas, pasak jo, bus pastačius dujotiekius į Suomiją ir Lenkiją – tuomet jau vertėtų rimčiau galvoti apie konkrečius susitarimus su partneriais.

„Procesas vyksta, bet galvočiau, kad nieko baisaus neatsitikę ir nėra čia labai skubu, nes esminis pasikeitimas įvyks tada, kada bus jungtys su Suomija ir Lenkija. Kiek žinome, jungtis su Lenkija turėtų būti 2021 metais, manau, kad Estijos su Suomija (jungtis „Balticconnector“ – BNS) galėtų būti dar greičiau. Tai tas laikas jau būtų ir svarbus, kada jau tikrai yra fizinės jungtys ir kada labai logiška būtų iki to laiko sutarti“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Tarptautinės tyrimų bendrovės ICIS ES energetikos ir anglies dvideginio rinkų analitikė Vija Pakalkaitė mano, kad teoriškai Baltijos šalys turi laiko susiderėti iki 2022 metų, kai planuojama sukurti bendrą dujų zoną tarp Baltijos šalių ir Suomijos.

„Nuo 2020 metų kuriama FINESTLAT tarifų zona (Suomija, Estija ir Latvija) yra tarpinis žingsnis. Todėl, jeigu nebus proveržio iki šių metų vasaros, kada bus nustatomos dujų perdavimo paslaugų kainos, įsigaliosiančios nuo 2020 metų pradžios, derybos gali ir užtrukti. Tačiau kartu atsiras daugiau skatinamųjų veiksnių, kurie gali motyvuoti visas šalis rasti susitarimą“, – BNS sakė V. Pakalkaitė.

Tarp skatinamųjų veiksnių ji įvardijo ir 2021 metais Lietuvą su Lenkija susijungsiantį dujotiekį, galintį atverti naujas rinkas Klaipėdos SGD terminalui ir galimybes ateityje per „Baltic Pipe“ pirkti dujų iš Norvegijos per Daniją ir Lenkiją.

„Jau dabar viešai kalbama, kad Suomiją domintų galimybė – per Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijas – įsigyti norvegiškų dujų“, – pridūrė ekspertė.

V. Pakalkaitė mano, kad visų pusių veiksmai šioje situacijoje yra „viso labo derybinė taktika“. Lietuva savo lėšomis pastatė SGD terminalą ir jį ketina išpirkti. Prisijungiant prie ITC (angl. Inter TSO Compensation, perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo) mechanizmo – sutartį dėl jo vasarį pasirašė suomiai, estai ir latviai, – yra sutariama ir dėl dujų įleidimo pajamų perskirstymo tarp skirtingų operatorių.

„Tarp Baltijos šalių Lietuva turi daugiausiai įleidimo taškų jau dabar – SGD terminalas ir jungtis su Baltarusija, ir potencialiai turės jungtį su Lenkija. Klausimas, kaip rasti geriausią sprendimą tarp sutaupomų išlaidų, kurių nebereikėtų mokėti už dujų perdavimą tarp Lietuvos ir Latvijos sienų, bet kartu dalytis pajamomis už kitus įleidimo taškus. Tikiu, kad toks sprendimas bus rastas“, – sakė V. Pakalkaitė.

V. Jankauskas taip pat mano, kad susitarimas turi būti ir bus rastas.

„Tikiuosi, kad pavyks susitarti. Kaip bebūtų, vis tiek tas judėjimas yra link bendrų regioninių ir bendrai Europos rinkos (...) Niekur neveda atsiskyrimas. Visi suprantame, kad tik bendradarbiaujant, prekiaujant regione galime turėti geriausią variantą“, – sakė V. Jankauskas.

„Kaip dabar elektros energetikoje matome, kad metai iš metų mums mažėjo elektros kaina dėl to, kad pagaliau esame gerai integruoti“, – pridūrė jis.

Sutartys – kol kas be Lietuvos

Vasario mėnesį, po to, kai Suomija, Estija ir Latvija pasirašė susitarimą dėl bendros dujų rinkos, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, jog Lietuvai nėra per vėlu prisijungti prie proceso, bet tai turi būti daroma jai naudingomis sąlygomis.

„Tai vienas iš dujų rinkos kūrimo žingsnių ir tikrai niekada nevėlu prie šio proceso prisijungti. Sakyčiau netgi, kad Lietuva buvo tarp regioninės dujų rinkos rėmėjų ir iniciatorių nuo pat pradžių (...) Tos sąlygos, kurios yra dabar, neužtikrina mūsų vartotojų interesų apsaugos“, – BNS tuomet sakė Ž. Vaičiūnas.

Estijos „Elering“, Suomijos „Gasum“ ir Latvijos „Conexus Baltic Grid“ vasarį pasirašė sutartį, leidžiančią importuoti dujas vienu tarifu ir išvengti tarpvalstybinių mokesčių. Tai reiškia, kad nuo kitų metų dujos tarp valstybių tekės išvengiant papildomų išlaidų. Trys šalys tuomet pasirašė ir susitarimą dėl ITC mechanizmo.

„Gasum“, į BNS klausimą, kaip vertina galimybę, kad bendroji dujų rinka ateityje apims visas tris Baltijos šalis ir Suomiją, pernai spalį teigė, kad tai įmanoma „tam tikrame etape“.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)