„Gazprom“ gavo eilinį neigiamą atsakymą iš Danijos dėl „Nord Stream 2“ tiesimo maršruto. Žinoma, tai projekto nenutraukia. Kol kas“, - sakoma įmonės feisbuko paskyroje.
„Tačiau reikės ieškoti naujų kelių, o Baltijos jūra ne tokia ir didelė, ne tiek daug ir norinčių ką nors nutiesti ar užkasti“, - teigia „Naftogaz“.
Anksčiau bendrovė „Nord Stream 2 AG“, tiesianti tokio pat pavadinimo dujotiekį Baltijos jūros dugnu, skelbė besitikinti sulaukti Kopenhagos leidimo tiesti vamzdyną Danijos teritoriniuose vandenyse.
„Yra svarių priežasčių tikėtis, kad gausime šį leidimą“, - sakė „Nord Stream 2 AG“ atstovas spaudai Jensas Muelleris.
Pagal patvirtintas ES dujų direktyvos pataisas, esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.
Kaip pabrėžia Europos Parlamentas (EP), nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą. „Nord Stream 2“ atveju ši šalis yra Vokietija.
Pasak daugelio Europos ekspertų, dujų direktyvos pataisos neleis visiškai blokuoti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, tačiau gali sukelti problemų projekto investuotojams ir dujotiekio operatoriams.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai - Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ - finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
