Anderso Samuelseno žodžiais, prieš apsispręsdama Danija ketina įvertinti, „kas vyksta Rusijoje, kaip ji elgiasi su Ukraina“.
Danijos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog įvertinus tai, kad Rusijos konfliktai su Ukraina tęsiasi, galima teigti, jog Maskvos elgesys „Danijos interesų neatitinka iš esmės“.
Danija yra vienintelė iš penkių Baltijos jūros regiono valstybių, kurių leidimai yra būtini tiesioginiams „Nord Stream 2“ tiesimo jūroje darbams.
Kitos keturios šalys – Vokietija, Švedija, Suomija ir Rusija – tokius leidimus jau išdavė.
Danijos parlamentas yra priėmęs įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikta teisė šalies teritoriniuose vandenyse drausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskirtas „Nord Stream 2“.
Šį projektą vystanti to paties pavadinimo bendrovė, kurios vienintelis akcininkas yra Rusijos valdžios kontroliuojamas „Gazprom“, Danijai yra pasiūlęs alternatyvų vamzdyno maršrutą – jis kirstų ne Danijos teritorinius vandenis, o tik išskirtinę ekonominę zoną.
„Gazprom“ kartu su penkiomis Vakarų Europos partnerėmis šiame projekte dvi „Nord Stream 2“ gijas greta jau veikiančio 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą tikisi nutiesti iki šių metų pabaigos. Jos padvigubintų šio vamzdyno pajėgumą.