„Ši analizė įvertins galimų avarijų padarinius, įvykus postuluotam pradiniam įvykiui vykdant Maišiagalos saugyklos eksploatavimo nutraukimą. Toks įvykis – lėktuvo sudužimas su po to kylančiu gaisru, kuris gali lemti radionuklidų iš saugyklos išmetimą“, – BNS informavo objekto saugą užtikrinanti Ignalinos atominė elektrinė (IAE).
IAE šią savaitę paskelbė tokio tyrimo konkursą. Jo vertė neskelbiama.
Pasak bendrovės, numatoma įvertinti hipotetinės avarijos sukeltą galimą apšvitą gyventojams už saugyklos ribų, o vėliau bus nustatytos avarinės parengties priemonės.
Analizė reikalinga, kad būtų gauta Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) licencija saugyklos panaikinimui.
Atliekas, užterštas konstrukcijas ir gruntą iš saugyklos išimti ir išvežti į IAE numatoma 2021-2023 metais.
Vyriausybė pernai lapkritį nutarė nutraukti saugyklos naudojimą. Tam reikės beveik 16 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet teigė, kad „vizija labai aiški: Lietuvoje turi likti tiktai vienas branduolinių atliekų šaltinis – Ignalinoje“.
Anot Energetikos misterijos, likvidavus saugyklą, kasmet bus galima sutaupyti apie 140 tūkst. eurų bei panaikinti didėsiančią radionuklidų sklaidos riziką. Joje saugomos radioaktyvios atliekos iš pramonės įmonių, ligoninių, mokslo įstaigų ir karinių dalinių.
Neišrūšiuotos ir neapdorotos atliekos į saugyklą buvo dedamos 1963-1988 metais. Nuo 1989 metų, ją užkonservavus, atliekos vežamos į IAE saugyklas.
Širvintų rajone, Bartkuškio miške, maždaug 9 km nuo Maišiagalos ir 40 km nuo Vilniaus, įrengta saugykla yra 200 kubinių metrų tūrio, 3 metrų gylyje esantis gelžbetonio rūsys, jame susikaupę 120 kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų.