„Mūsų nuomonės dėl „Nord Stream 2“ skiriasi, ir tai – nieko naujo“, žurnalistams sakė Maria Adebar.
Ji pabrėžė, jog Vokietija „glaudžiai kontaktuoja“ su JAV dėl galimo sankcijų šio projekto dalyviams įvedimo.
Savo nuomonę dėl „Nord Stream 2“ išsakė ir Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.
„Šis kritiškas JAV valdžios požiūris Vokietijos vyriausybei yra žinomas“, – sakė jis.
Sekmadienį Vokietijos leidinys „Bild am zeitung“ pranešė, jog Jungtinių Valstijų ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas nusiuntė laiškus „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančioms bendrovėms, perspėdamas jas dėl JAV sankcijų grėsmės.
Vėliau dienraštis „Handelsblatt“, remdamasis savais šaltiniais, pranešė, jog Vokietijos URM tokį JAV ambasadoriaus laišką laiko provokacija.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą, leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip jų tranzito valstybę bei panaudoti jį kaip politinio poveikio priemonę.
JAV valdžios institucijos, „Nord Stream 2“ projektą vertinančios itin neigiamai, svarsto įvairias atoveikio jo įgyvendinimui priemones.
Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Be to, kelios Vokietijos bendrovės įgyvendina „Nord Stream 2“ prijungimo prie Vokietijos dujotiekių tinklo projektus.