Ką tai galėtų reikšti ir kaip tai paveiks šildymo kainas, savo pranešime aiškina biokuro sektoriaus ekspertai.
Spalį biokuro kaina šovė į viršų ir gerokai viršijo 200 Eur/tne. Dabar „Baltpoll wood chips spot Lithuania“ indekso vertė nukrito iki 184,92 Eur/tne (prieš metus žiemos sezono metu buvo 192,14 Eur/tne).
„Negalėčiau pasakyti, kad ji - itin maža. Gal reikėtų kitaip formuluoti: tiesiog biokuro kaina grįžo į praėjusių metų lygį. Kas nutiko? Užpernai dėl lietingų metų šildymo sezono pirmoje pusėje buvo neįmanoma įvažiuoti į miškus. Kaina iškart šoktelėjo apie 15 proc. Šį šildymo sezoną rinkoje situacija yra visiškai kitokia, sąlygos biokurui ruošti yra ganėtinai geros, veikla miškuose neribojama. Taigi kainos ėmė leistis, nes didelė biokuro pasiūla“, - pranešime paaiškina energijos išteklių biržos operatoriaus „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Virginijus Ramanauskas įsitikinęs, kad nieko neįprasta nėra toks kainų svyravimas. Juk biokuras yra tokia pati žaliava, kaip ir kiti energijos šaltiniai, pavyzdžiui, dujos ar elektra, kurių kainos taip pat svyruoja dėl įvairiausių priežasčių.
Pasak asociacijos vadovo, biokuro kainos kyla arba krenta pagal situaciją ir sąlygas rinkoje. Žiemą jos visuomet būna aukštesnės nei vasarą, nes biokuro paklausa yra didžiulė. Be to, kainos svyruoja ir dėl gamtos sąlygų (kaip minėta, pernai dėl lietaus trūko žaliavos, todėl jo kilo), ir augančio darbo užmokesčio, ir situacijos darbo rinkoje (biomasės energetikos sektoriaus atstovai vis dar sunkiai randa kvalifikuotų darbuotojų, ypač jų trūksta regionuose), ir daugelio kitų veiksnių.
Šiemet rudenį tiekėjai buvo atsargesni, delsė sudaryti ilgalaikius sandorius, tarsi susidarė biokuro trūkumas, todėl jis brango, o vėliau kainos vėl krito. Ekspertų teigimu, taip ir turi būti - besikeičiančios kainos tiesiog rodo, kad rinka veikia.
Pirmosios Europoje biokuro biržos vadovas teigia, kad šių metų žiemos sezonu išryškėjo gana įdomi tendencija: per 5 metus pirmą kartą žiemos biokuro kaina yra tokia pati kaip vasarą.
„Tai, žinoma, atsilieps šildymo kainai, bet labai priklauso nuo kiekvieno biokuro pirkėjo atskirai. Tarkim, tie šilumos tinklai, kurie surizikavo ir nesudarė ilgalaikių sandorių rugsėjį, šiuo metu perka kurą trumpalaikiais sandoriais, kurių kaina palyginti nedidelė. Tai automatiškai reiškia, kad jeigu biokuro kaina mažėja, jo įsigijimo sąnaudos mažėja, taigi ir šilumos kainos kuro dedamoji taip pat santykinai mažėja. Šiais metais kaip niekada buvo svarbi pirkimo strategija. Kelerių metų duomenys rodo, kad geriausią biokuro įsigijimo kainų vidurkį pasiekia tie, kurie diversifikuoja tiekimą tiek ilgalaikiais, tiek trumpalaikiais sandoriais“, - pranešime teigia A. Smaliukas.
„Litbioma“ prezidentas V. Ramanauskas tvirtina, kad ir kokie bebūtų biokuro kainų svyravimai, kol kas pigesnio kuro šilumai gaminti nėra.
„Nesvarbu, su kokiais ištekliais - anglimi, nafta, gamtinėmis dujomis, skalūnais - belygintume, pigesnio kuro šilumai gaminti nerasime. Tačiau ne tik į kainą reikia koncentruotis, - tvirtina asociacijos vadovas. - Biokuras yra ir saugiausias aplinkai bei žmogaus sveikatai. Žiūrėkime dar globaliau. Siekdama išvengti katastrofiškų klimato pokyčių, Europos Sąjungos laikosi prioriteto - visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir pakeisti jį švaria energija. Tai yra ir mūsų šalies įsipareigojimas. Juolab Lietuva tikrai turi potencialo vystyti žaliąją energetiką, tai pripažino net ir Europos Komisija.“
