Iš pradžių skelbta, kad Rusijos dujų koncerno valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris netikėtai pareiškė, kad Kaliningrado srityje pradėjus veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui nutraukiamas dujų tranzitas per Baltarusiją ir Lietuvą į Rusijos anklavą prie Baltijos jūros.
Vėliau BNS patikslino „Interfax“ pranešimą, jog Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ prezidentui Vladimirui Putinui per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymo ceremoniją pademonstravo galimybę atsisakyti dujų tranzito per Baltarusiją ir Lietuvą į Karaliaučiaus sritį.
„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, schemoje dabar matosi, kad visiškai atjungta tiekimo magistraliniu dujotiekiu Minskas-Vilnius-Kaunas-Kaliningradas sistema, ir Kaliningrado sritis gamtinėmis dujomis visiškai aprūpinama per SGD terminalą“, – kreipdamasi į V. Putiną antradienį sakė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.
V. Putinas per oficialią ceremoniją simboliškai nurodė įjungti Kaliningrado SGD terminalą ir požeminę dujų saugyklą.
Rusijos žiniasklaida anksčiau skelbė, kad plaukiojančio SGD terminalo Kaliningrado srityje projekto pagrindinis tikslas – užtikrinti anklavo energetinį saugumą, apsisaugant nuo hipotetinės dujų tranzito per Lietuvą nutraukimo rizikos.
„Terminalo pajėgumai dabar yra 13,2 mln. kubinių metrų dujų per parą. Metinis terminalo pajėgumas leidžia visiškai patenkinti tiek dabartinį, tiek ir būsimą Kaliningrado srities dujų poreikį. Požeminė dujų saugykla Kaliningrado srityje plečiama, tuo pat metu Leningrado srityje anklavo poreikiams statoma dujų skystinimo gamykla“, – sakė A. Mileris.
„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, Jūsų iškelta užduotis visiškai užtikrinti nepriklausomą Kaliningrado srities aprūpinimą dujomis per jūrą – įvykdyta“, – pabrėžė A. Mileris.
Taip pat V. Putinas šiandien pareiškė, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš Rusijos kontroliuojamo energetikos žiedo bus papildoma mokestinė našta jų piliečiams, antradienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Pastaraisiais metais skyrėme daug dėmesio energetikos ištekliams, (Kaliningrado) regiono energetiniam saugumui, taip pat atsižvelgdami ir į Europos Sąjungos planus, kad Baltijos šalys pasitrauks iš Rusijos energetikos žiedo. Tiesą sakant, tai jų reikalas, į tai bus investuojami papildomi (jų) mokesčių mokėtojų pinigai“, – pareiškė V. Putinas per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymą Kaliningrade.
Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų sinchronizuoti savo elektros sistemas su žemyninės Europos tinklais. Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Lietuva-Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Kaliningrado srityje šių metų gegužę bus atliktas elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas. Jis vyks maždaug dviem savaitėm anksčiau nei toks pat Baltijos šalių bandymas.
Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių. Hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse bus įrengti vadinamieji sinchroniniai kompensatoriai.
Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus – sinchronizavimo projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.
Papildyta 16:43
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad Lietuva iki 2025 metų turi dujų tranzito į Kaliningrado sritį sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ ir ji nėra pažeista, o pareiškimus dėl tranzito nutraukimo lėmė laikinas transportuojamų dujų sumažėjimas Kaliningradui bandant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
„Kaliningradas eina tuo keliu, kuriuo Lietuva nuėjo jau prieš 4 metus, išbando tokį patį terminalą, koks yra Klaipėdoje. Iš esmės lygiai taip pat, kaip ir Lietuvai bandant suskystintų dujų terminalą buvo apribotas gamtinių dujų importas iš Rusijos. Technologiniu požiūriu tai yra būtina, kad tokio terminalo veikimas būtų išbandytas 100 proc. pajėgumu“, – BNS komentavo Ž. Vaičiūnas.
„Vertinant šiuos („Gazprom“ – BNS) pareiškimus, kalbama būtent apie momentinį tranzito sumažėjimą, ženklų sumažėjimą, bet jis vyko būtent terminalo bandymo tikslais“, – pridūrė ministras.
Jis patikino, kad šiuo metu nematyti jokių ilgalaikės tranzito sutarties pažeidimų.
„Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius turi ilgalaikę tranzito sutartį į Kaliningradą, ji yra iki 2025 metų. Ta sutartis yra pagal formulę „transportuok arba mokėk“, kitaip tariant, iki 2025 metų, tie kiekiai, kurie yra sutarti, ar transportuojant ar net netransportuojant dujų, už tą kiekį turi būti sumokėta. Finansiniu požiūriu tiek Lietuva, tiek mūsų perdavimo sistemos operatorius iki 2025 metų yra saugūs, nes būtent tokia yra sutartis. (...) O šis momentinis sumažėjimas natūralus, techniškai reikalingas, trumpalaikiai kiekio sumažėjimai yra galimi“, – sakė Ž. Vaičiūnas.